Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorija neatsiejama nuo XIX a. pabaigoje užgimusio Lietuvių tautinio atgimimo istorijos.

Senosiose žydų kapinėse (Vokiečių g.) judaizmo išpažinėjai buvo laidojami nuo XX a. pr. iki XX a. vid.

Senosios žydų kapinės (Šaulių g. Nr. 17) įkurtos XVIII a. antroje pusėje, Degučių kaimo žemėse ant aukšto dešiniojo Šešupės kranto viršutinės terasos.

Mokytojų seminarijos parko gilumoje glaudžiasi dailus, istorizmo stiliaus, vienaukštis pastatas (Vytauto g. 45), kurį nuo praeivių žvilgsnių slepia 1944 m. įrengtos Tarybinies armijos karių kapinės ir medžių lapija.

Vienas iš nedaugelio senovinės, tradicinės, medinės architektūros paveldo objektų Marijampolėje yra dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame 1904–1914 metais gyveno daktaras Kazys Grinius (1866–1950) – knygnešys, gydytojas, varpininkas, žymus Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio veikėjas, atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, vėliau prezidentas.

Vytauto Didžiojo parkas – vienas seniausių kraštovaizdžių miesto centre, prieškariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio susibūrimo vieta.

Nuo 1919 m. karininkų klubo pastate buvo įsikūrusi mokytojų seminarija. 1925–1926 m. tame pačiame 6 ha žemės sklype, pagal miesto inžinieriaus J. Dragašiaus projektą buvo pastatyti naujieji seminarijos rūmai.

Nudžiuginęs senovinės technikos ir automechanikos mėgėjus,  Marijampolės miesto rytinėje dalyje 2016-01-26 duris atvėrė pirmas Suvalkijos krašte – senų transporto priemonių muziejus.

Marijampolėje, Vytauto g. 15 ant buvusio teatralų namo 2016-07-08 atidengta memorialinė lenta, kuri skirta režisieriaus Stasio Čaikausko, scenografo Romualdo Lukšo, pianistės Tiju Čaikauskienės ir kitų, prieš 60 metų atkurto valstybinio dramos teatro, aktorių atminimui įamžinti.

Marijampolės Rygiškių jono gimnazijos muziejus įkurtas 1967 m., pasitinkant senosios Marijampolės gimnazijos šimtmetį.

1956-02-11 tuometinė LTSR Vyriausybė nusprendė Kapsuke vėl įsteigti Valstybinį dramos teatrą. Marijampoliečiai (tuomet kapsukiečiai) labai laukė iš Vilniaus atvykstančių jaunųjų aktorių.

Rygiškių Jono gimnazijoje 2002-03-20 buvo iškilmingai atidarytas Vinco Mykolaičio-Putino muziejus. Nors ši ekspozicija yra Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinys, tačiau muziejus savo istoriją skaičiuoja nuo 1968-04-19.

Moderniai ir šiuolaikiškai atnaujintame senamiesčio kiemelyje (marijampoliečių vadinamu kačių kiemeliu), kuris jungia P.Butlerienės ir Kęstučio gatves, stovi skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtos kačių skulptūrėlės.

Marijampolės Poezijos parke esančios požeminės perėjos sienas dar 2016 m. papuošė neįprastas kūrinys, kurio visumą sudaro veidų, portretų ir piešinių erdvė, tad neatsitiktinai vietinių ir turistų pamėgtam objektui suteiktas Veidasienės pavadinimas. 

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre, buvusioje žydų sinagogoje, 2014-05-31 atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

1992 m. liepos mėnesį ant pastato V. Kudirkos g. 51  pritvirtinta atminimo lenta: “Baisias kankynes įrengėt rūsiuos pamynę sąžinę, žmogaus orumą. Nekaltus kūnus kasėt čia pat 1944–1950“.

Ant vakarinės pastato (Vytauto g. 19) sienos 1992 m. liepos mėn. pritvirtinta atminimo lenta: „ Šio pastato rūsiai mena sunkią Lietuvos praeitį: nacistinį gestapą  1941–1944, bolševikinį NKVD 1944–1953“.

1992 m. liepos mėn. ant V. Bagdono namo (Vytauto g. 26) pritvirtinta atminimo lenta: „Šiame pastate 1944–1953 m. buvo tardomi ir kankinami Lietuvos žmonės“.

Ant namo J. Basanavičiaus a. 5 2014-12-17 atidengta atminimo lenta: „Šiame name 1959–2011 m. gyveno krašto kultūrai nusipelnęs muzikas Alfonsas Uzėla 1934–2011“.

Minint profesionalaus teatro Marijampolėje įkūrimo 60 metų jubiliejų ant dramos teatro pastato fasado 2002-11-16 atidengta atminimo lenta.