Gausi Mokolų, Degučių mikrorajono ir aplinkinių kaimų katalikų bendruomenė ilgai beldėsi (nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo) į civilinės ir dvasiškosios valdžios duris prašydami jiems pastatyti bažnyčią.

Šv.Trejybės stačiatikių cerkvė pastatyta miesto senosiose kapinėse 1907 m. (kitur 1901 m.). Manoma, kad projekto autorius – apskrities inžinierius Valerijus Rybarskis.

Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Spėjama, kad sinagoga suprojektuota architekto Valerijaus Rybarskio 1899 m.

Marijampolės evangelikų bendruomenė 1819 m. gavo leidimą įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. 

STAČIATIKIŲ ŠVENTOJO NIKOLAJAUS STEBUKLADARIO CERKVĖ

Carizmo laikais Marijampolėje keletą kartų bandyta pastatyti stačiatikių cerkvę, tačiau šios užmačios nebuvo įgyvendintos iki 1900 m., kai į mūsų miestą iš Kauno buvo perkėltas 111–asis Dono pėstininkų pulkas. Jo vadas Aleksej Sergejevič Besonov, padedamas kapitono Ivan Spiridonovič Michalovski, sugebėjo pastatyti cerkvę per vienerius metus.
1900 metų spalio mėnesį buvo įmūrytas pirmasis akmuo, o 1901 metų rugsėjo 2–ąją (pagal naująjį kalendorių) maldos namai buvo pašventinti šv. Nikolajaus Stebukladario vardu. Cerkvė, turinti kryžiaus formą, pastatyta išimtinai kareivių pastangomis. Ant bokštų ir varpinės buvo iškelti paauksuoti dideli kryžiai, sienos sumūrytos iš raudonų plytų, langai, durys ir atbrailos buvo papuoštos baltomis plytomis. Ikonostasas pagamintas iš ąžuolo. Cerkvės vidus papuoštas ikonomis, kurios buvo įrėmintos paauksuotuose rėmuose. Jas nutapė vietos liaudies mokyklų inspektorius S.A. Kremenski, 111–jo Dono pėstininkų pulko štabo kapitonas Sergej Jestojevič Janučkov ir šio pulko eilinis Timosejev. Grindys išklotos kiliminio rašto plytelėmis, patalpas šildė keturi pečiai.
Į cerkvės varpinę buvo įkelti šeši varpai, didysis svėrė 200 pūdų, bendras jų svoris siekė 300 pūdų.
Cerkvės statyba kainavo 18 000 rublių. Vienas iš aukotojų buvo ir Rusijos imperatorius Nikolajus II–asis, kurio nurodymu leista nugriauti vieną iš akmeninės karčemos statinių, kurio akmenys buvo panaudoti cerkvės pamatams. Taip pat imperatorius skyrė 5000 rublių statybos darbams užbaigti.
Pirmojo pasaulinio karo metu caro kariuomenė, po pralaimėjimo vokiečiams, apleido Marijampolę. Kartu su kariuomene pasitraukė ir karininkų bei valdininkų šeimos. Todėl mieste liko nedidelė stačiatikių bendruomenė, kurios poreikius galėjo tenkinti kapinėse esanti Švš. Trejybės koplyčia.

Vilkaviškio vyskupijos kurijos pastatas vienas gražiausių Marijampolės mieste. P. Kriaučiūno gatvės gale stovintis baltas, ažūriniais balkonais papuoštas statinys harmoningai įsilieja į Vytauto Didžiojo parko erdvę. Namas pastatytas 1934 m. pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.