1989 m. pašventintas naujasis Baraginės kaimo kryžius. Ąžuolinį, 5,5 m. aukščio kryžių išdrožė kryždirbys iš Virbalio Jonas Mickevičius.

2022-05-26 ant senosios Marijampolės miesto rotušės pastato sienos (Kęstučio g. 1) atidengta skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus sukurta architektūrinė kompozicija Marijampolės burmistrams atminti.

1998-10-25 knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus ir kunigo, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus gimtosios sodybos vietoje atidengtas iš lauko akmenų sumūrytas kuklus, bet labai prasmingas paminklas. Ant jo pritvirtinta atminimo lenta byloja, kad Balsupiuose, Bielskų sodyboje buvo paslėptas Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas. Šis paprastas užrašas slepia neeilinę istoriją, kuri mūsų dienomis virto legenda, paženklinta Bielskų šeimos bei visos lietuvių tautos netektimis bei praradimais.

Visai šalia Marijampolės geležinkelio stoties, į šiaurę nuo jos, plyti žalias ramybe ir rimtimi alsuojantis skverelis, pavadintas Tremtinių skveru. Jame 1996 m. pastatytas skausmu paženklintų akmenų paminklas, tremčiai atminti.

2018-05-24 atidengta atminimo lenta, įamžinanti Adomo, Jadvygos ir Alfonso Babarskių atminimą bei svarbią miesto savivaldai datą.

1992 m. ant keleto Marijampolės pastatų buvo pakabintos atminimo lentos, skirtos NKVD, NKGB ir Gestapo aukoms atminti.

1955-04-05 Marijampolės miestas buvo pavadintas Kapsuku.

Daugiau nei trijų metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą išdrožė meistras iš Vilniaus Dominykas Čepas.

1999-10-15 pradėta sodinti Miškininkų giraitė.

1999 m. pastatytas stogastulpis skirtas 80–ąjam Marijampolės urėdijos jubiliejui paminėti.

Ąžuolinis kryžius prie Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios pastatytas 2011 m.

1989 m. pastatytas kryžius skirtas žuvusiems tremtyje ir kalėjimuose atminti.

Marijampolėje, Vytauto g. 15 ant buvusio teatralų namo 2016-07-08 atidengta memorialinė lenta, kuri skirta režisieriaus Stasio Čaikausko, scenografo Romualdo Lukšo, pianistės Tiju Čaikauskienės ir kitų, prieš 60 metų atkurto valstybinio dramos teatro, aktorių atminimui įamžinti.

Moderniai ir šiuolaikiškai atnaujintame senamiesčio kiemelyje (marijampoliečių vadinamu kačių kiemeliu), kuris jungia P.Butlerienės ir Kęstučio gatves, stovi skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtos kačių skulptūrėlės.

1992 m. liepos mėnesį ant pastato V. Kudirkos g. 51  pritvirtinta atminimo lenta: “Baisias kankynes įrengėt rūsiuos pamynę sąžinę, žmogaus orumą. Nekaltus kūnus kasėt čia pat 1944–1950“.

Ant vakarinės pastato (Vytauto g. 19) sienos 1992 m. liepos mėn. pritvirtinta atminimo lenta: „ Šio pastato rūsiai mena sunkią Lietuvos praeitį: nacistinį gestapą  1941–1944, bolševikinį NKVD 1944–1953“.

1992 m. liepos mėn. ant V. Bagdono namo (Vytauto g. 26) pritvirtinta atminimo lenta: „Šiame pastate 1944–1953 m. buvo tardomi ir kankinami Lietuvos žmonės“.

Ant namo J. Basanavičiaus a. 5 2014-12-17 atidengta atminimo lenta: „Šiame name 1959–2011 m. gyveno krašto kultūrai nusipelnęs muzikas Alfonsas Uzėla 1934–2011“.

Minint profesionalaus teatro Marijampolėje įkūrimo 60 metų jubiliejų ant dramos teatro pastato fasado 2002-11-16 atidengta atminimo lenta.

Ant Marijampolės pašto pastato, prie pagrindinio įėjimo (dešinėje pusėje), 2008-11-30 atidengta atminimo lenta: „Ant šio pastato 1988 m. spalio 30 d. Sąjūdžio iniciatyva buvo iškelta Lietuvos valstybinė vėliava“.