Roma Cibulskaja – tapytoja, menininkė. Kūrėjos darbuose dominuoja pastelinės spalvos, gėlės, moterys, kurių atvaizdai dažniausiai panašūs į sudvasintus objektus, šventuosius. Paveikslų spalvos – švelnios pastelinės, galima teigti, kad drobėje dominuoja harmoningas palaipsnis švelnus vienos spalvos persiliejimas į kitą. Kūriniuose daugiausiai žalios, žydros, mėlynos ir geltonos spalvos

Adomas karalius – iš piemenio patapęs visoje Lietuvoje puikiai žinomu sakralinės tautodailės kūrėju, meistru, dievdirbiu. Jo rankos išvagojo ne vieną iki šių dienų žmonių akis džiuginantį bažnyčios altorių. Nors A. Karaliaus darbai tarybiniais metais buvo nugramzdinti į prisiminimų gelmes, tačiau atgavus nepriklausomybę kūrėjo palikimas ir jo indėlis į sakralinės tautodailės puoselėjimą buvo prikeltas.

Klemensas Kvainauskas – dievdirbys, kryždirbys, medžio drožėjas, kurio rankos gilias medžio rieves vagoja kuriant buities įrankius, daiktus ir meno kūrinius. Šis medinių stebuklų kūrėjas priklauso liaudies menininkų klubui MŪZA, dalyvauja jungtinėse parodose. Surengęs dešimtis personalinių parodų regione ir visoje Lietuvoje.

Antanas Šergalis – visą gyvenimą gyvenęs greta meno ugdė subtilų, brandų ir išlavintą skonį kūrybai. Drožti medį pradėjo sulaukęs maždaug penkiasdešimties metų, tuo metu atsiskleidė visi A. Šergalio gabumai. Jo kūryboje dominuoja realistiniai vaizdiniai, peizažai, kaimo, senosios buities elementai, dažnai vyrauja religinė tematika.A. Šergalis 1997 m. tapo Liongino Šepkos premijos laureatu.