Adomas karalius – iš piemenio patapęs visoje Lietuvoje puikiai žinomu sakralinės tautodailės kūrėju, meistru, dievdirbiu. Jo rankos išvagojo ne vieną iki šių dienų žmonių akis džiuginantį bažnyčios altorių. Nors A. Karaliaus darbai tarybiniais metais buvo nugramzdinti į prisiminimų gelmes, tačiau atgavus nepriklausomybę kūrėjo palikimas ir jo indėlis į sakralinės tautodailės puoselėjimą buvo prikeltas.

Klemensas Kvainauskas – dievdirbys, kryždirbys, medžio drožėjas, kurio rankos gilias medžio rieves vagoja kuriant buities įrankius, daiktus ir meno kūrinius. Šis medinių stebuklų kūrėjas priklauso liaudies menininkų klubui MŪZA, dalyvauja jungtinėse parodose. Surengęs dešimtis personalinių parodų regione ir visoje Lietuvoje.

Antanas Šergalis – visą gyvenimą gyvenęs greta meno ugdė subtilų, brandų ir išlavintą skonį kūrybai. Drožti medį pradėjo sulaukęs maždaug penkiasdešimties metų, tuo metu atsiskleidė visi A. Šergalio gabumai. Jo kūryboje dominuoja realistiniai vaizdiniai, peizažai, kaimo, senosios buities elementai, dažnai vyrauja religinė tematika.A. Šergalis 1997 m. tapo Liongino Šepkos premijos laureatu.

Tamošius Dulska – tragiško likimo, gausiais talentais apdovanotas kūrėjas, talentingas dievdirbys, sumanus stalius, pasakorius, muzikantas. Šį meistrą išgarsino rašytojas Kazys Boruta, pasirinkęs romano „Mediniai stebuklai“ pagrindiniu herojumi (Vincu Dovine).