Daugiau nei trijų metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą išdrožė meistras iš Vilniaus Dominykas Čepas.
1999-10-15 pradėta sodinti Miškininkų giraitė.
1999 m. pastatytas stogastulpis skirtas 80–ąjam Marijampolės urėdijos jubiliejui paminėti.
Ąžuolinis kryžius prie Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios pastatytas 2011 m.
1989 m. pastatytas kryžius skirtas žuvusiems tremtyje ir kalėjimuose atminti.
Pagal architekto A. Lukošaičio projektą 1939 m. šalia senosios miesto ligoninės išaugo trijų aukštų, pagal funkcionalizmo stilių statytas, sudėtingo „H“ raidės formos plano, Marijampolės apskrities ligoninės rūmų pastatas.
Marijampolės marijonų vienuolyno istorija prasideda XVIII a. viduryje.
Gražus dviaukštis pastatas netoli marijonų vienuolyno iškilo 1927 m.
Apie 1928–1929 m. keletas pažangių Suvalkijos regiono ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame liaudies meno eksponatus. Patalpos buvo skirtos Vaičaičio g., o muziejus, tuomet vadinęsis „Sodžiaus“ vardu, buvo atidarytas 1933 m. rudenį. Pirmasis direktorius (tuomet vedėjas) – agronomas K. Bajorinas. Į naujas patalpas (Vytauto g. 29) muziejus persikėlė tik 1964 m. ir jose šeimininkauja iki šiol.
Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja Marijampolės arba kitaip dar vadinamos Šešupės marios.
1921 m. Švietimo ministerijai leidus, Marijampolėje buvo įsteigta privati, klasikinio tipo Marijonų gimnazija. Pirmaisiais metais buvo sukomplektuota tik viena klasė, kuri glaudėsi vienuolyno patalpose. 1923 m. vienuolyno teritorijoje pastatytas trijų aukštų juvenatas – gimnazija su bendrabučiu.
Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika – svarbiausia Vilkaviškio vyskupijos šventovė.
Pagal Edmundo Alfonso Fryko projektą geležinkelio stotis iškilo 1925 m.
1873 m. Kvietiškio dvaro žemėje pradėtos projektuoti Marijampolės kareivinės. Pirmieji pastatai iškilo jau 1880 m., o per paskutinįjį XIX a. dešimtmetį – administraciniai statiniai, arklidės, kareivinės, dirbtuvės, valgykla, virtuvė, mokymo pastatas ir kiti panašaus pobūdžio vienaukščiai statiniai.
Seniausioji pastato dalis pastatyta 1887 m.
Manoma, kad Kvietiškio dvaras pastatytas 1717 m.
Šiame name 1911 m. pradėjo dirbti pirmasis Marijampolės kino teatras „Palas“.
Manoma, kad šis pastatas Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštėje iškilo XIX a. I-oje pusėje po 1815 m. gaisro.
Svarbiu XIX–XX a. sandūros momentu šiaurinės miesto dalies akį traukiančiu akcentu tapo savito silueto sinagoga ir beit midrašas (maldos namai, kuriuose buvo studijuojama Tora).
Šešupės slėnyje prie Varpo gatvės 1941 m. buvo nužudyta ir palaidota apie 5090 žydų ir kitų tautybių žmonių.