Legenda apie nykštuką Baraginį ir Baraginės kaimą yra unikalus šių dienų Baraginės kaimo bendruomenės žmonių kūrinys. Šios legendos atsiradimą nulėmė keletas aplinkybių. Pati svarbiausia – begalinis kaimo žmonių noras turėti gražią legendą apie kaimo vardo kilmę.

2012-10-05 skvere, greta Marijampolės geležinkelio stoties, buvo pastatytas ir pašventintas krovininio traukinio vagonas, tapęs simboliu vienos tragiškiausių Lietuvai dienų.

1948 m. sausio 23 d. Geležinių kaime [prie Baraginės] ties Žolynais buvo nušauti du partizanai - Petras Sližauskas - Arūnas ir Jonas Savičius - Uranas [prisistatinėjo Žukausko pavarde]. Po Atgimimo žuvusiųjų broliai Kazimieras Savičius ir Bronius Sližauskas partizanų žūties vietoje pastatė paminklą.

2012-09-06 Nendriniškių k. atidengtas paminklinis akmuo, skirtas lietuvybės puoselėtojui, spaudos darbuotojui, žuvusiam "Titaniko" katastrofos metukunigui Juozui Montvilai atminti.

Ąžuolinę skulptūrą 2020 m. išdrožė tautodailininkas Kęstutis Varnagiris.

Ąžuolinę skulptūrą-sūpynes 2020 m. išdrožė tautodailininkas Artūras Zienka.

Ąžuolinę skulptūrą 2020 m. išdrožė menininkas Ramutis Karpavičius.

Ąžuolinę skulptūrą 2020 m. išdrožė skulptorius Jonas Dulinskas

2007 m. Baraginės kaimo centre pastatytas ir pašventintas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas obeliskas „Baraginės kaimui - 225 m.“

Pasakojo: Ona Pūkienė. Daukšiai, Marijampolės sav. (1981 m.)

Lauko akmenų ir plytų mūro bažnyčia pastatyta 1895 m. stovi Gudelių miestelio centre prie aikštės.

Užrašė kun. Jonas Reitelaitis

Kada tiksliai atsikuriantis Marijonų vienuolynas įsteigė ūkį Patašinės kaime, nežinome. Greičiausiai tai įvyko XX a. antrojo ir trečiojo dešimtmečio sandūroje. Ūkis pradėjo kurtis iš vienuolynan stojusių asmenų , daugiausiai merginų, dalių (kraičio). Žemes dovanodavo arba testamentu palikdavo stambesnieji ūkininkai. Ūkį prižiūrėjo, jame dirbo ir nuolat gyveno keletas vienuolių bei kunigas. Vienuolyno žemėse iškilo gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia yra gražaus komplekso centrinė ašis. Dar du objektai (be bažnyčios) yra įtraukti į LR Kultūros vertybių registrą: bažnyčios šventoriaus vartai ir klebonijos-vienuolyno (naujokyno) pastatas. Kompleksas saugomas kaip Suvalkijos regionui svarbus sakralinis architektūros paveldo objektas, įamžinantis svarbius istorinius įvykius. Pastatus supa gražiai tvarkomas parkas, keletas skulptūrų, bei atminimo ženklai, pasakojantys šios vietos istoriją.

1931-07-09 Daukšių miestelio centre, prie Dovinės upės, šalia buvusios mokyklos, pastatytas ir pašventintas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, skirtas 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų didvyriams pagerbti.

Užrašyta Padovinio k., Liudvinavo vls., Marijampolės aps. – M. Pajaujis / Užrašė S. Boruta (L. Kelpšaitė, 1935 m.)

Padavimas apie Padovinio piliakalnį

Užrašyta Padovenio (Padovinio) vls., Marijampolės aps. – M. Montvilienė, 80 m. / Užrašė J. Kreivėnas 1928 m. /

Maro epidemija 1708–1711 m. siautusi visoje Lietuvoje, smarkiai nuniokojo visą kraštą. Ištisi kaimai stovėjo tušti. Maro siaubas taip giliai įsirėžė į žmonių atmintį, kad XX a. pasiekė virtęs padavimais ir pasakomis. Kelis tokius pasakojimus Jonas Totoraitis pateikė knygoje „Marijampolės kunigų Marijonų vienuolynas“.

Kaime, kurio vardas nežinomas, arti Starapolės (Marijampolės) per tą marą likęs tik vienas apysenis žmogus ligos suimtas gulėjo ant priesvirnės. Per kaimą ėjusios dvi juodos ponios ir radusios jį bedejuojantį. Viena jų tarusi: „Ir tą paimkime“. Kita sakiusi: „Palikim“. Pirmoji paklausiusi, bet iš piktumo bakstelėjusi ligoniui lazda į šoną. Nuo to bakstelėjimo jam ant šono išsivertė skaudulys, kuris vėliau užgijo.
Tas bėdžius buvo paskutinis to kaimo žmogus, kiti jau anksčiau išmirė. Vėliau jį dėl to praminė Pabaiga. Jo giminė išplito tame kaime ir todėl tas kaimas imta vadinti Pabaigais.

Maro epidemija 1708–1711 m. siautusi visoje Lietuvoje, smarkiai nuniokojo visą kraštą. Ištisi kaimai stovėjo tušti. Maro siaubas taip giliai įsirėžė į žmonių atmintį, kad XX a. pasiekė virtę padavimais ir pasakomis. Kelis tokius pasakojimus Jonas Totoraitis pateikė knygoje „Marijampolės kunigų Marijonų vienuolynas“.

Senoji Sasnavos bažnyčia stovėjusi 1817-1952 m., kaip prarastas vertingas sakralinės architektūros objektas, 2011 m. atstatytas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.