Teisybė – valstybių pagrindas

Kviečiame susipažinti su Steigiamojo Seimo nariais, kurių gyvenimai, visuomeninė, politinė ir profesinė veikla susijusi su Marijampolės krašto bei miesto istorija.

Parodos pavadinimui pasirinkome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro  bei Steigiamojo Seimo nario, vyskupo (tuomet kunigo) Justino Staugaičio žodžius, kuriuos jis užrašė 1921-05-15, minint pirmąsias Steigiamojo Seimo veiklos metines, šiai progai skirtame albume.

 Tai įdomu: Steigiamajam Seimui – 100

1920 m. balandžio mėn. 14–15 d. svarbi data  Lietuvos istorijoje – šiomis dienomis vyko pirmieji laisvi, visuotiniai pirmosios Lietuvos Respublikos rinkimai į Seimą, kuriuose taipogi galėjo dalyvauti bei balsuoti moterys. Vyko jie pagal proporcinę sistemą, slapto balsavimo būdu. Pirmieji rinkimai  buvo organizuojami pagal kandidatų sąrašus ir apygardas, kurių iš viso buvo šešios: Marijampolės, Kauno, Raseinių, Telšių, Panevėžio ir Utenos  (Lietuvos valdžios kontroliuojamoje teritorijoje). Pagal Vyriausios rinkimų komisijos nustatytą atstovavimo normą (15-ai tūkstančių gyventojų – 1 atstovas) neokupuotai Lietuvos teritorijai teko 112 vietos Seime.

Pirmuosiuose rinkimuose dalyvavo per 90 proc. visų teisę balsuoti turėjusių gyventojų. Didžąją daugumą šių balsų surinko Lietuvos krikščionių demokratų blokas, laimėjęs 59 atstovų vietas. Antroje vietoje – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas – 29 vietos, tretieji – socialdemokratai – 12 vietų, tautinės mažumos –10 vietų ir 2 nepartiniai. Įdomus faktas, jog pagal teritorinę kilmę daugiausiai Seimo narių buvo iš Sūduvos: Marijampolės apskrities 18 atstovų, Vilkaviškio – 15, Šakių – 6 ir pan. Tarp jų – Marijampolės miesto Tarybos pirmininku dirbęs Kazys Grinius, pirmasis Marijampolės miesto burmistras Eliziejus Draugelis, jo sesuo mokytoja Magdalena Draugelytė-Galdikienė, Marijampolės rabinas Abraomas Dovas Popelis,  Marijampolės miesto tarybos narys kunigas Antanas Šmulkštys, Marijampolėje mokslus baigę ar dirbę broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, Antanas ir Justinas Staugaičiai, jų pusbrolis Jonas ir t.t.

Steigiamojo Seimo iškilmingas atidarymas vyko 1920 m. gegužės mėn. 15 d. – tapo visos tautos švente su vėliavomis, išpuoštais garbės vartais, arkomis, šūkiais sveikinančiais Steigiamąjį Seimą. Katedroje buvo išklausytos mišios, kurias celebravo pavyskupis J. Skvireckas. Pilnutėlėje Kauno Katedroje buvo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, vykdomosios valdžios atstovai, užsienio diplomatai.

Nuo 1920 m. spalio mėn. iki 1921 m. vasario mėn. Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs –  gynė Lietuvą puolant Lenkijos kariuomenei. Šiose kovose 1920 m. lapkričio mėn. 20 d. fronte žuvo vienas iš Steigiamojo Seimo narių, karininkas Antanas Matulaitis, kilęs iš Netičkampio. Tuo tarpu, vykstant Nepriklausomybės kovoms, veikė vadinamasis Mažasis seimas sudarytas iš pirmininko ir šešių Steigiamojo Seimo narių.

Steigiamasis Seimas kadenciją baigė 1922 m. spalio mėn. 6 d. per nepilnus dvejus metus priėmęs apie 300 teisės aktų, padėjusius pamatus Lietuvos valstybingumui. Svarbiausi teisės aktai – 1922 m. priimta Lietuvos valstybės Konstitucija,  patvirtintas žemės reformos įstatymas, įvesta auksu padengta nacionalinė valiuta – litas ir kt.

1920–1922 m. Lietuva visose gyvenimo srityse pasiekė įspūdingų laimėjimų. Valstybė užgydė karo ir okupacijos padarytas žaizdas. Žemės ūkis bei pramonė pasiekė ir net viršijo prieškarinį lygį. Respublikoje veikė šeši bankai, ypač daug pasiekta švietimo srityje. Steigiamojo Seimo metais sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis: per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino 16 valstybių, o nuo 1921 m. rugsėjo mėn. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare. Ko gero Lietuvai tai buvo didžiausias demokratijos klestėjimo laikotarpis.

Rimvydas Urbonavičius