Mūsų dabarčiai ir ateičiai svarbios datos: maži 1991-ųjų sausio atminties trupiniai iš Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos fondų

„Jautėme: ŠITAI gali atsitikti. Jautėme. Bet iki paskutinės minutės su nerimu ir viltimi nesitraukėme nuo televizijos ekranų ir radijo imtuvų. Vylėmės: neišdrįs. Išdrįso... Tamsą sujudino bažnyčių varpai. Netrukus ir gamyklų sirenos... Per keletą minučių Marijampolė atgijo: atsiliepdami į nelaimės signalą žmonės – pėsti ir važiuoti – skubėjo į miesto centrą...

...Savivaldybėje plieskia beveik visi langai. Tiesiog akimirksniu J. Basanavičiaus aikštė suliūliuoja nuo žmonių jūros. Ekspromtu prasideda mitingas prie Centrinio pašto... Iš gamyklų rajono važiuoja autotransportas – kamazai su ilgomis priekabomis, buldozeriai, regis beveik visas sunkusis transportas - ir užtveria miesto gatves...

Prašvito... tarsi kažkam nematomam davus ženklą, prie įstaigų ir namų suplevėsuoja valstybinės vėliavos su juodais kaspinais. Juodą lietingą naktį irgi plevėsavo valstybinės trispalvės. Tik dar nebuvo juodų kaspinų. Išaušus rytui, jų jau reikėjo. REIKĖJO, nes tas rytas buvo paženklintas mūsų tėvynainių krauju...“ Regina Kulbokaitė // Naujasis kelias. – 1991. Sausio 15 d.