Aikštėje, priešais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką, 1993-01-06 atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas: „metale įamžino rašytojo dvasios pasaulį bei kūrybos palikimą“. Projektą parengė architektas Valentinas Medelis.

Paminklo statybą, Vytauto Kernagio atminimui, inicijavo kasmet Vekeriotiškės k. Alenskų sodyboje organizuojamo bardų muzikai skirto renginio „Vakaras prie laužo“ dalyviai ir organizatoriai.

Vytauto Didžiojo parke 1991-06-14 atidengta Kančių koplytėlė, kurios papėdėje įmūrytas užrašas: „Naktiniuos tardymuos melu apraizgė ir smurtu vertė nekaltus išduot. Nuo gimto kelmo su krauju mus plėšė. Sumindė batais kaustytais žaizdas" (A. Miškinis 1940–1955 m.)

2003-11-21 minint Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus dešimtmetį, Vytauto Didžiojo parke atidengtas paminklas Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Priešais Rygiškių Jono gimnazijos rūmus 1992-12-15 atidengtas paminklas lietuvių kalbos tėvui Jonui Jablonskiui.

Vytauto Didžiojo parke 2010-05-22 iškilmingai atidengtas paminklas LDK Vytautui Didžiąjam. Paminklo autorius skulptorius Julius Narušis, architektė Vida Naumavičienė.

J. Basanavičiaus aikštėje 2009-09-06 atidengtas  paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Beveik 20 metrų aukščio, 300 tonų sveriantį monumentą iš rausvo kiniško granito ir nerūdijančio plieno sukūrė skulptorius Kęstutis Balčiūnas.

Kapinės tarp A. Civinsko ir Alyvų gatvių buvo įkurtos  XVIII a. viduryje. 1758 m. marijonams suteiktoje privilegijoje nurodyta konkreti vieta kapinėms įkurti: „tarp Šešupės ir daržų“. Tuomet tai buvo teritorija už mieto ribų, netoli bažnyčios.

2015-01-19 Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriuje buvo palaidotas Vilkaviškio katedros kapitulos kanauninkas, ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios teologijos katedros vedėjas, docentas, teologijos daktaras – kunigas jubiliatas  Algimantas Vincas Kajackas.

2010-05-03 Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriuje (prie pietinės bažnyčios sienos) buvo palaidotas infulatas, Vilkaviškio vyskupo ilgametis generalvikaras, apaštalinis protonotaras, profesorius, bažnytinės teisės habilituotas dr. Vincas Jonas Bartuška.

Poezijos parkas įkurtas Šešupės ir Javonio santakoje 1984–1987 m.

Poezijos parke 2008 m. savivaldybės iniciatyva pastatytas tiltelis, kurį puošia savivaldybės herbas ir romėnų poeto Seksto Propercijaus (lot. Sextus Propertius (49-15 m. pr. m. e.) žodžiai „Meilę jaunystė šlovina“.

Neoklasicizmo formų mūrinis namas pastatytas 1938 m. pagal inžinieriaus Juozo Dragašiaus projektą. Šiame pastate dar 1940 m. įsikūrė NKVD, vėliau Gestapas, nuo 1944 m. šeimininkavo NKVD ir NKGB.

Modernizmo stiliaus, mūrinis, dviejų aukštų su rūsiais namas pastatytas 1933 m. pagal Juozo Dragašiaus projektą. Jame įsikūrė Marijampolės valsčiaus savivaldybė. 1944–1953 m. pastate šeimininkavo NKVD, NKGB liaudies gynėjai. Tuo metu čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi žmonės.

Turgaus halė pastatyta 1932 m. pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą. Tai vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, salinės struktūros statinys.

Pilkas pastatas P.Vaičaičio gatvėje, pažymėtas 16 numeriu, daugumai vyresniosios kartos marijampoliečių žinomas kaip žymaus visuomenės veikėjo advokato Andriaus Bulotos (1872-1941) namas, kuriame gyveno ir mirė Žemaitė. O kaip yra iš tiesų?

Marijampolės kultūros rūmai įsikūrę pačioje miesto širdyje. Pastato teritorija ribojasi su dviem seniausiomis miesto gatvėmis – Vilkaviškio (pietuose) ir Kauno (rytuose).

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Marijampolės kultūrinis gyvenimas susidūrė su didele problema – miestui trūko profesionalios scenos su erdvia žiūrovų sale.

Pastatas Vytauto g. Nr. 26, marijampoliečiams geriau žinomas kaip gydytojo Vlado Bagdono namas, pastatytas 1931 m. (kitur 1932 m.) pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą.

J. Bendoriaus gatvėje, priešais Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, stovi vieno aukšto mūrinis pastatas. Manoma, jog jis pastatytas XVIII a. pab. (tikslesnės datos šaltiniai nenurodo).