2022-05-26 ant senosios Marijampolės miesto rotušės pastato sienos (Kęstučio g. 1) atidengta skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus sukurta architektūrinė kompozicija Marijampolės burmistrams atminti.

1990-07-18 Balsupių kaimo kapinėse buvo perlaidoti knygnešio, Lietuvos valstybės visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus (1871-1958 ), jo žmonos knygnešės Agotos Bielskuvienės (1876-1946) ir sūnaus Vinco Bielskaus (1900-1952) palaikai. Šalia yra Vinco Bielskaus motinos Marijos Bielskuvienės (1849-1926) palaikai.

1998-10-25 knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus ir kunigo, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus gimtosios sodybos vietoje atidengtas iš lauko akmenų sumūrytas kuklus, bet labai prasmingas paminklas. Ant jo pritvirtinta atminimo lenta byloja, kad Balsupiuose, Bielskų sodyboje buvo paslėptas Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas. Šis paprastas užrašas slepia neeilinę istoriją, kuri mūsų dienomis virto legenda, paženklinta Bielskų šeimos bei visos lietuvių tautos netektimis bei praradimais.

Pastatas iki 1981 m. stovėjo J. Basanavičiaus aikštėje, toje vietoje kur dabar paminklas „Tautai ir kalbai“.

Lietuvoje cukraus pramonė pradėjo kurtis 1930 m., kai Lietuvos vyriausybės pakviesta Čekoslovakijos firma „Škoda“ kartu su lietuvių įmone „Markūnas ir Brat” pietinėje Marijampolės miesto dalyje, prie geležinkelio, pradėjo statyti cukraus fabriką. „Lietuvos cukrus" duris atvėrė kitų metų spalio 15 d. ir pradėjo perdirbinėti cukrinius runkelius. Pirmuoju fabriko direktoriumi tapo Juozas Jankauskas, kuris įmonei vadovavo iki savo mirties 1937 m.

Senosios Marijampolės ligoninės pastato istorija pradedama skaičiuoti XVIII–XIX a. sandūroje, kuomet buvusioje Liudvinavo gatvėje (dab. P Armino g.) Marijampolę administravusios okupacinės prūsų valdžios iniciatyva buvo pradėtas statyti tuo metu vienas iš nedaugelio mūrinių pastatų Marijampolėje.

1919 m. Marijampolėje įkurta žydų gimnazija buvo pirmoji žydų aukštoji mokykla įkurta diasporoje ir antroji po Tel Avivo gimnazijos pasaulyje.

Visai šalia Marijampolės geležinkelio stoties, į šiaurę nuo jos, plyti žalias ramybe ir rimtimi alsuojantis skverelis, pavadintas Tremtinių skveru. Jame 1996 m. pastatytas skausmu paženklintų akmenų paminklas, tremčiai atminti.

1993 m. sukurtos skulptūrinės kompozicijos autoriai – Bronius Vyšniauskas ir architektas Romas Vyšniauskas. Skulptūras iškalė studentai skulptoriai Vytautas Mikšionis ir Svajūnas Kižys.

2018-05-24 atidengta atminimo lenta, įamžinanti Adomo, Jadvygos ir Alfonso Babarskių atminimą bei svarbią miesto savivaldai datą.

2017-09-28 14 val. prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas skirtas gimnazistams, žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Lėšas memorialo statybai skyrė bei jo įrengimu rūpinosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Naujas gelžbetonio tiltas per Šešupę, kelyje Marijampolė–Kalvarija, pastatytas 1925–1926 m. 

2006-02-16 Marijampolės kultūros centro santuokų iškilmių salėje įsteigta dailės galerija.

Miela žemelė Suvalkijos-

Tai lygumos, šilai, kalneliai...

Banga bangelę tyliai vijos,

Kol rado į Šešupę kelią.

                 Birutė Žilinskaitė-Papečkienė

Visuomenės veikėjas, mokytojas, poetas, vertėjas, draudžiamos lietuvių spaudos bendradarbis ir platintojas. Gimė 1853-06-16 Deksniškių k., Gižų valsč., Vilkaviškio apskr. Mirė 1885-03-18 Marijampolės m.

Naujas gelžbetonio tiltas per Šešupę, kelyje Marijampolė-Kybartai, pastatytas 1925–1926 m. Iki tol šioje vietoje stovėjo medinis tiltas.

1992 m. ant keleto Marijampolės pastatų buvo pakabintos atminimo lentos, skirtos NKVD, NKGB ir Gestapo aukoms atminti.

Tiltelis per Javonio upelį Vytauto Didžiojo parke pastatytas 1935 m.

1955-04-05 Marijampolės miestas buvo pavadintas Kapsuku.

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriaus rytinėje dalyje palaidotas paskutinis „baltasis“ marijonas Vincentas Senkus.