Pastatas iki 1981 m. stovėjo J. Basanavičiaus aikštėje, toje vietoje kur dabar paminklas „Tautai ir kalbai“.
Lietuvoje cukraus pramonė pradėjo kurtis 1930 m., kai Lietuvos vyriausybės pakviesta Čekoslovakijos firma „Škoda“ kartu su lietuvių įmone „Markūnas ir Brat” pietinėje Marijampolės miesto dalyje, prie geležinkelio, pradėjo statyti cukraus fabriką. „Lietuvos cukrus" duris atvėrė kitų metų spalio 15 d. ir pradėjo perdirbinėti cukrinius runkelius. Pirmuoju fabriko direktoriumi tapo Juozas Jankauskas, kuris įmonei vadovavo iki savo mirties 1937 m.
Senosios Marijampolės ligoninės pastato istorija pradedama skaičiuoti XVIII–XIX a. sandūroje, kuomet buvusioje Liudvinavo gatvėje (dab. P Armino g.) Marijampolę administravusios okupacinės prūsų valdžios iniciatyva buvo pradėtas statyti tuo metu vienas iš nedaugelio mūrinių pastatų Marijampolėje.
Pagal architekto A. Lukošaičio projektą 1939 m. šalia senosios miesto ligoninės išaugo trijų aukštų, pagal funkcionalizmo stilių statytas, sudėtingo „H“ raidės formos plano, Marijampolės apskrities ligoninės rūmų pastatas.
Gražus dviaukštis pastatas netoli marijonų vienuolyno iškilo 1927 m.
1921 m. Švietimo ministerijai leidus, Marijampolėje buvo įsteigta privati, klasikinio tipo Marijonų gimnazija. Pirmaisiais metais buvo sukomplektuota tik viena klasė, kuri glaudėsi vienuolyno patalpose. 1923 m. vienuolyno teritorijoje pastatytas trijų aukštų juvenatas – gimnazija su bendrabučiu.
Pagal Edmundo Alfonso Fryko projektą geležinkelio stotis iškilo 1925 m.
1873 m. Kvietiškio dvaro žemėje pradėtos projektuoti Marijampolės kareivinės. Pirmieji pastatai iškilo jau 1880 m., o per paskutinįjį XIX a. dešimtmetį – administraciniai statiniai, arklidės, kareivinės, dirbtuvės, valgykla, virtuvė, mokymo pastatas ir kiti panašaus pobūdžio vienaukščiai statiniai.
Seniausioji pastato dalis pastatyta 1887 m.
Šiame name 1911 m. pradėjo dirbti pirmasis Marijampolės kino teatras „Palas“.
Manoma, kad šis pastatas Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštėje iškilo XIX a. I-oje pusėje po 1815 m. gaisro.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorija neatsiejama nuo XIX a. pabaigoje užgimusio Lietuvių tautinio atgimimo istorijos.
Mokytojų seminarijos parko gilumoje glaudžiasi dailus, istorizmo stiliaus, vienaukštis pastatas (Vytauto g. 45), kurį nuo praeivių žvilgsnių slepia 1944 m. įrengtos Tarybinies armijos karių kapinės ir medžių lapija.
Nuo 1919 m. karininkų klubo pastate buvo įsikūrusi mokytojų seminarija. 1925–1926 m. tame pačiame 6 ha žemės sklype, pagal miesto inžinieriaus J. Dragašiaus projektą buvo pastatyti naujieji seminarijos rūmai.
1956-02-11 tuometinė LTSR Vyriausybė nusprendė Kapsuke vėl įsteigti Valstybinį dramos teatrą. Marijampoliečiai (tuomet kapsukiečiai) labai laukė iš Vilniaus atvykstančių jaunųjų aktorių.
Neoklasicizmo formų mūrinis namas pastatytas 1938 m. pagal inžinieriaus Juozo Dragašiaus projektą. Šiame pastate dar 1940 m. įsikūrė NKVD, vėliau Gestapas, nuo 1944 m. šeimininkavo NKVD ir NKGB.
Modernizmo stiliaus, mūrinis, dviejų aukštų su rūsiais namas pastatytas 1933 m. pagal Juozo Dragašiaus projektą. Jame įsikūrė Marijampolės valsčiaus savivaldybė. 1944–1953 m. pastate šeimininkavo NKVD, NKGB liaudies gynėjai. Tuo metu čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi žmonės.
Turgaus halė pastatyta 1932 m. pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą. Tai vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, salinės struktūros statinys.
Marijampolės kultūros rūmai įsikūrę pačioje miesto širdyje. Pastato teritorija ribojasi su dviem seniausiomis miesto gatvėmis – Vilkaviškio (pietuose) ir Kauno (rytuose).
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Marijampolės kultūrinis gyvenimas susidūrė su didele problema – miestui trūko profesionalios scenos su erdvia žiūrovų sale.