Manoma, kad šis pastatas Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštėje iškilo XIX a. I-oje pusėje po 1815 m. gaisro.
1815 m. Lomžos departamento architektas Jonas Grysmajeris (Griesmeyer) parengė rotušės su dešimčia krautuvių projektą. Atrodo, miesto valdžia siekė, kad pavieto (apskrities) centras taptų puošnesnis ir respektabilesnis. Visgi šis sumanymas liko neįgyvendintas. Centrinės miesto aikštės nepapuošė klasicistinės architektūros statinys su dviaukšte centrine dalimi virš kurios kyla varpinės bokštelis, o abipus (vakarų ir rytų kryptimis) rikiuojasi vienaaukščių krautuvių eilės. Gali būti, kad rotušės statybos darbus sutrukdė pasikeitusi politinė padėtis ar lėšų stygius, tačiau 1843 m. planuose pirmą kartą pažymėtos prekybos eilės (krautuvės) leidžia spėti, kad pradėta ir nebaigta statyti rotušė buvo perleista prekybininkams (greičiausiai statybų investitoriams), kurie nesirūpindami estetine pastato išvaizda „pakišo“ visą virtinę krautuvėlių po vienu stogu. Taip gimė Ilgakromis – „bjaurusis ančiukas“ miesto centre.
Daugiau nei šimtmetį Marijampolės centrinėje aikštėje stovėjęs pastatas, vadinamas Mark Krome arba Ilgakromiu, tapo svarbiu prekybos centru. Tai buvo atskiras pasaulis kur gyvenimo ritmą diktavo žydų tautybės prekybininkų papročiai ir tradicijos. Visada pirkėjams atviros Ilgakromio durys ir langinės užsiverdavo tik šeštadieniais – Šabo dieną.
„Bjauriajam ančiukui“ nebuvo lemta tapti „Baltąja gulbe“. Miesto valdžia ne kartą siūlė nugriauti centrinės aikštės vaizdą darkantį pastatą, tačiau apsukrūs žydų prekybininkai sugebėdavo apsiginti. 1941-06-22 Fašistinės Vokietijos kariuomenei bombarduojant Marijampolę Ilgakromio nebeliko.
P. S. Atrodo šiai vietai prekybos ir komercijos dievai buvo palankūs, nes 1975 m. čia išaugo universalinė parduotuvė „Gulbė“.