Paminklinio akmens, skirto 1831 m. sukilimo Marijampolės mūšiui atminti, Melno taikos sutarčiai ir Sūduvos 600 metų jubiliejui įamžinti

2022-09-11 Kvietiškio dvarvietės parke pastatytas ir atidengtas paminklinis akmuo 1831 m. sukilimo įvykiams Marijampolės apylinkėse atminti bei Sūduvos 600 metų jubiliejui įamžinti.

Paminklo statybą iniciavo ir organizavo Marijampolės kultūros klubo „Aistuva“ vadovė Vida Mickuvievė. Sumanymui įgyvendinti buvo parengtas projektas, kurį laimėjus, iš Lietuvos kultūros tarybos gautų lėšų neužteko. Džiugu, kad mūsų kraštas turtingas ne tik derlingais laukais, bet ir puikiais žmonėmis, gerbiančias bei puoselėjančiais savo krašto praeitį, todėl projektą (pinigais ir darbais) parėmė ne viena Marijampolės organizacija bei privatūs asmenys: Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampoliečių bendrija, Vytautų klubas, Vytautas Gaulia, Vincas Botyrius ir UAB „Kelranga“ kolektyvas (direktorius Algirdas Brazys).

Masyvų granito akmenį paminklo statybai padovanojo Vytautų klubo pirmininkas Vytautas Gaulia. Paminklas ne vienam Marijampoliečiui pasirodė „kažkur matytas“. Būtent šis akmuo iki 2009 m. stovėjo Marijampolės Vytauto Didžiojo parke, skelbdamas Vytautų klubo vyrų valią pastatyti paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Paminklas iškilo, o nukeltas ir niekam nebereikalingas rusvo granito akmuo laukė.
Galiausiai rusvo granito akmuo buvo prikeltas naujam gyvenimui. Projekto sumanytojų idėją įgyvendino skulptorius Remigijus Kupčikas. Paminkle ryškūs pirmųjų prie šio akmens prisilietusių skulptorių Juliaus Narušio ir Jono Dulinsko pėdsakai, todėl paminkle iškalti visų trijų menininkų vardai.

Susirinkusiųjų į paminklo atidengimo iškilmes laukė įspūdinga programa. Renginys prasidėjo istoriniais kostiumais pasipuošusių renginio dalyvių eisena ir muziejininko Tomo Kukausko pasakojimu apie 1931 m. įvykius Marijampolės apylinkėse. Svarbiausiu renginio akcentu tapo paminklinio akmens atidengimas ir karybos paveldo klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ (vadovas Vaidotas Valavičius) surengta istorinė sukilėlių stovyklos rekonstrukcija. Klubo nariai, surengę rekrūtų paėmimo žaidimą, ragino vyrus griebti dalgius, prisijungti prie sukilėlių, stoti į mūšį. Visų žvilgsnius traukė rudens lietaus merkiamas Emilijos Pliaterytės personažas ant žirgo. Ir itin didelio susidomėjimo sulaukė 1831 m. sukilimo laikotarpio uniformų ir ekipuotės pristatymas bei šūviai iš senos istorinės patrankos. Renginyje pasirodė Suvalkijos šaulių 4-os rinktinės kariai (vadovas Laurynas Bernota), skambėjo Trečiojo amžiaus universiteto ansamblio „Senapilė“ (vadovas Artūras Grinevičius) dainos, kvepėjo Daukšių bendruomenė paruoštos valstietiškos patrovos ir rėmėjų skanėstai.

Taip Kvietiškio parke, po Sukilėlių ąžuolu, buvo sukurtas dar vienas lankytinas objektas, įamžinantis svarbius mūsų krašto praeities momentus.