Manoma, kad Kvietiškio dvaras pastatytas 1717 m.
Po grafo Aleksandro Butlerio mirties 1710-02-15 Prienų seniūnijos valdymą perėmė jo sūnus grafas Markas Antonijus Butleris ir jo žmona Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. 1710-03-10 Prienų seniūnijos inventoriuje randame surašytus Pašešupio vaitystės kaimus, tarp kurių yra ir Stara Būdos (būsimoji Marijampolė) kaimas su 21 sodyba. 1710 m. maras paskatino Butlerius imtis krašto atkūrimo darbų. Taigi, vaizdingame Šešupės slėnyje, abipus Garnupio upelio, 1717 m. buvo pastatyti dvaro rūmai ir koplyčia. 1738 m. Prienų seniūnijos inventoriuje randame pirmą kartą paminėtą Kvietiškio dvarą. Greičiausiai tuo pat metu grafai Butleriai pradeda įgyvendinti savo sumanymą: Stara Būdos kaimo vietoje įkurti Starapolės (starostos-seniūno) miestą. Tą situaciją atspindi dokumentai: 1738 m. Prienų seniūnijos inventoriuje matosi, kad Stara Būdos kaimo 11 sodybų nemoka jokių mokesčių, o 1744 m. Vilniaus sinodo Prienų parapijos kaimų (vietovių) sąraše Stara Būdos kaimo nebeliko, tačiau atsirado Starapolės pavadinimas.
Kvietiškio valdymą į savo rankas perėmusi grafienė P. Butlerienė dėjo pastangas, kad Kvietiškio dvaro teritorijoje atsirastų maldos namai ir vienuolynas (artimiausia bažnyčia buvo Prienuose). Grafienė kreipėsi į marijonų ordino generolą Kazimierą Vyšinskį (Kazimierz Wyszinski) su prašymu atsiųsti vienuolių. Taip 1750 m. balandžio mėn. į Starapolę atvyko pirmasis marijonų vienuolis čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas (Wojciech Strach). Kol vyko vienuolyno ir bažnyčios statybos, marijonai gyveno name prie medinės Kvietiškio dvaro koplyčios. P. Butlerienė vienuoliams įsikurti skyrė žemės plotą tarp Šešupės ir Javonio upelio bei solidžias fundacijas bažnyčios ir vienuolijos statybai. 1751 m. gruodžio mėn. marijonų generolo K. Višinskio dienoraštyje pirmą kartą paminėtas Marijampolės vardas. 1758 m. buvo surašytas marijonų vienuolyno fundacijos aktas, oficialiai atidarytas vienuolynas ir pašventinta Šv. Kryžiaus titulo vienuolyno bažnyčia.
1759 m. grafienė P. Butlerienė vienuolyno globos ir dvaro ūkio reikalus perdavė į sūnaus grafo Mykolo Butlerio rankas, kuriam ūkio tvarkymo reikalai sekėsi ne per geriausiai. 1769-10-13 mirė grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė. 1782-01-22 anapilin iškeliavo jos sūnus grafas Mykolas Butleris, o su jo mirtimi baigėsi Butlerių valdymo laikotarpis.
Prienų seniūnija ir Kvietiškio raktas su augančiu Marijampolės miestu atiteko generolui Kazimierui Nestorui Sapiegai. Iš 1782 m. įvykusios dvaro inventorizacijos galima susidaryti tuometinio Kvietiškio dvaro vaizdą: jam priklausė 20 tūkst. hektarų žemės, 35 kaimai ir 7 susiję su miško apdirbimo verslu. Iš viso dvaro raktas turėjo 497 dūmas, o tai reiškia, kad regionas buvo didžiausias Prienų seniūnijoje. Sapiegų giminės atstovai dvarą valdė iki 1863 m. sukilimo.
1864 m. caras Aleksandras II dvarą padovanojo grafui Fiodorui Rembertui fon Bergui – paskutiniajam Lenkijos karalystės vietininkui, kuris vadovavo 1863–1864 m. sukilimo malšinimui (ši vokiečių kilmės giminė valdė Kvietiškio dvarą iki 1924 m.). Iki Pirmojo pasaulinio karo dvaras vis dar pilnai funkcionavo ir atliko savo prigimtinę funkciją. XX a. pradž. dvare tarnavo net 406 žmonės, valdos siekė 1386 margus, o arklidėse buvo laikomi 74 arkliai. 1914–1919 m. dvaras naudotas vokiečių armijos poreikiams tenkinti.
Vykdant 1924 m. žemės reformą Kvietiškio dvaras buvo išparceliuotos: išdalintos kaimams ir žmonėms, o pačiame dvare 1926 m. buvo įkurdinta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, kuri visoje Lietuvoje garsėjo gausiais javų derliais ir produktyviais gyvuliais (ypač buliais). Taip gimė neoficialus šios mokyklos pavadinimas – Buliava. Antrojo pasaulinio karo metais Kvietiškio dvare šeimininkavo vokiečių kariai. Po Pirmojo pasaulinio karo vėl atkurta žemės ūkio specialistus ruošianti mokykla: 1945–1962 m. veikė, kaip Gyvulininkystės technikumas, 1962–1969 m. Kapsuko žemės ūkio technikumas, 1969–1990 m. Tarybinis ūkis technikumas, 1990–2001 m. Aukštesnioji žemės ūkio mokykla, nuo 2001 m. Marijampolės kolegija.
Su Kvietiškio dvaro sodyba susiję daug istorinių įvykių bei asmenybių. Kai kurių istorikų teigimu, 1807 m. dvare lankėsi Napoleono maršalas Mišelis Nėjus. Kvietiškio laukuose (ir mieste) 1831-04-22 įvyko vienas didžiausių Suvalkijoje sukilimo mūšių. Čia gyveno dvaro valdytojas Bogumilas Mikuličius (pirmasis Marijampolės krašto tremtinys, po 1831 m. sukilimo buvo ištremtas į Sibirą). 1900 m. dvaro administratorius buvo Juozas Pavalkis, kurio šeimoje 1865 m. gimė prezidento dr. Kazio Griniaus žmona Joana Pavalkytė. Žinoma, kad Juozui Pavalkiui į Kvietiškio dvaro sodybą draudžiamą lietuvišką spaudą pristatydavo Petras Kriaučiūnas. Epizodiškai XIX a. 8 deš. dvare gyveno ir rašytojas Petras Arminas-Trupinėlis. Nuo 1909 m. dvaro sodyboje veikė Žiburio draugijos įkurta pradinė mokykla.
Iki šių dienų išliko nemažai XIX a. II p. – XX a. I p. senųjų pastatų: ūkinės paskirties pastatai, kurie sovietmečiu buvo rekonstruoti užstatant antrąjį aukštą ir dvaro antrieji namai, kurie taip pat yra sulaukę rekonstrukcijos. Parke gausu liepų, klevų, ąžuolų, uosių, eglių. Šiuo metu Kvietiškio dvaro sodybos kompleksą sudaro 17 statinių: dvarininko namas, 3 gyvenamieji namai, 6 ūkiniai pastatai, kluono liekanos, kluonas, sandėlis, rūsys, užtvankos-tilto liekanos, siurblinė, vandentiekio bokštas.