Žaltytis – didžiausias Marijampolės savivaldybės ežeras.
Ežero plotas – 289,3 ha. Ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 4,22 km; didžiausias plotis – iki 0,8 km. Paviršiaus altitudė – 112,4 m. Vidutinis gylis – 1,7 m, giliausia vieta siekia 4,4 m. Žaltyčio ežero dubuo ledyninio ledo luisto guolis. Dugnas lėkštas smėlėtas, dumblo sluoksnis vietomis siekia 2 m. Baseino plotas – 19,2 km2. Kranto linijos ilgis – 11,4 km. Didesnių intakų Žaltytis neturi. Į ežerą, daugiausiai iš aplinkinių pelkių įteka keli reguliuoti drenuojantys bevardžiai upeliai. Iš šiaurinio ežero galo išteka Želsvelė, 3,4 km ilgio dešinysis Šešupės intakas. 1969 m. Želsvelės upelis buvo patvenktas, pastatytas apsauginis pylimas, dėl to ežero lygis pakilo 1 m, plotas padidėjo 79 ha. Ežero pratakumas – 80 proc. per metus. Pietinėje ežero dalyje yra pelkėta 1 ha sala. Krantai žemi, pelkėti, pietryčiuose pereina į Žaltyčio pelkę. Vandens skaidrumas mažas. Gausu vandens augalų – švendrų, meldų, nendrių, įvairių rūšių plūdžių, maurabragių.
Vandenvardis kildinamas nuo roplio pavadinimo – žaltys. Aplinkinių kaimų gyventojai išsaugojo kelis padavimo apie gražuolę, plaukiančią per ežerą ant aukso skrynios versijas. Žaltyčio ežeras nuo seno buvo svarbus geografinis orientyras. XIV a. Vygando Marburgiečio kronikoje aptinkamas bene pirmasis šio ežero paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Aprašytas 1382 m. įvykis: „Įsruties viršininkui maršalas buvo įsakęs, kad pasuktų į dykrą, kai tik baigsis taikos derybos. Paėmęs 60 vyrų, jis plėšikauja apie Šešupę, priėjo Žaltyčio ežerą, kur užpuolė 18 vyrų. Iš jų 16 paėmė nelaisvėn, septynioliktąjį užmušė, o aštuonioliktasis pabėgo į krūmus. Bet visų [stabmeldžių] arklius [Įsruties viršininkas] paėmė [ir] su jais pasuko namo“.
Vandens paukščių sankaupos formuojasi tik nedaugelyje mūsų šalies ežerų, pasižyminčių ypatingomis ekologinėmis savybėmis, kurios sudaro palankias poilsio bei mitybos sąlygas sparnuočiams. Žaltytis rudenį migruojančių paukščių gausa nenusileidžia greta esantiems gerokai didesnio ploto Žuvinto, Metelių ir Dusios ežerams. Žaltyčio ežero nedidelis gylis, tinkama mitybinė bazė (maurabraginių dumblių sąžalynai dengia beveik visą ežero dugną) sudaro labai geras sąlygas apsistoti ežere gausioms migruojančių vandens paukščių sankaupoms. Suprantant tokios teritorijos unikalumą ir svarbą, 1960 m. ežerui ir jį supančiai pelkėtai teritorijai suteikus ornitologinio draustinio statusas.
Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis (410 ha) yra Žuvinto biosferos rezervato dalis. 2011 m. draustinis kaip rezervato dalis įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Žuvinto rezervatas pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė esanti Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. Draustinis saugo gausia ornitofauna pasižymintį tipinį eutrofinį Žaltyčio ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija. Vandens paukščiams ši teritorija svarbi kaip perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta. Čia peri tokie paukščiai kaip juodosios žuvėdros, baltasparnės žuvėdros, gulbės nebylės, juodagalviai kirai, rudės, kuoduotosios antys, rudagalvės antys, plaukiojančios antys, gaidukai, tilvikai, griciukas, perkūno oželiai, tulikai, pievinės lingės, nendrinės lingės ir kt.
Prie Žaltyčio ežero turistų ir gamtos mylėtojų patogumui pastatytas paukščių stebėjimo bokštelis. Rytinėje ežero pakrantėje yra įrengtas pliažas, vasarą galima maudytis ežero pakrantėje, tačiau ilgesnis stovyklavimas, palapinių statymas draudžiamas. Žvejyba ribojama. Leidžiama žvejoti tik ant ledo ir nustatytose vietose nuo kranto, specialiu ženklu pažymėtoje 100 m pločio pakrantėje ties Ežero g. (Paželsvių k. Liudvinavo sen., Marijampolės sav.)