Nuo 1919 m. karininkų klubo pastate buvo įsikūrusi mokytojų seminarija. 1925–1926 m. tame pačiame 6 ha žemės sklype, pagal miesto inžinieriaus J. Dragašiaus projektą buvo pastatyti naujieji seminarijos rūmai.
Didžiųjų seminarijos rūmų (taip vadinamas naujasis pastatas) direktoriaus Felikso Treigio iniciatyva pradėti kurti: dendrologinis seminarijos parkas, vaismedžių sodas, sporto aikštynas, meteorologinė stotis. Apie 1930 m. įstaiga tapo viena didžiausių Lietuvoje. Visgi, 1936 m. nusprendus mokytojus rengti Klaipėdos pedagoginiame institute, seminarija buvo uždaryta, o jai priklausę pastatai perduoti Rygiškių Jono mergaičių gimnazijai. 1938 m. seminarija buvo atkurta, tačiau vėl buvo uždaryta Antrojo Pasaulinio karo metu.
Vos du dešimtmečius nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu gyvavusi mokytojų seminarija davė daug Marijampolei ir visam Suvalkijos kraštui. Čia mokėsi žymūs žmonės, visuomeninės veiklos ir kultūros veikėjai, tokie kaip: rašytojai Kazys Boruta, Anzelmas Matutis, išeivijos rašytojas Antanas Gustaitis, filosofas Pranas Dielininkaitis, pedagogikos mokslininkė Magdalena Karčiauskienė, pradinio mokymo metodininkas Pranas Naujokaitis ir kiti.
Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, Raudonosios armijos kareiviai nuniokojo seminarijos patalpas ir archyvą. 1944 m. sunaikinus šiaurinę parko dalį, įrengti Sovietų sąjungos karių kapai. Sovietmečiu seminarijos pastatuose veikė Aukštesnioji pedagogikos mokykla.
2001–2014 m. čia veikė Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas. Jis rengė pradinių klasių mokytojus Lietuvos pietvakarių regionui. 2004 m. švenčiant Marijampolės mokytojų seminarijos 85–metį virš istorinio pastato buvo iškeltas bronzinis Vytis, lygiai toks pats kokį 1941 m. sudaužė okupantai. 2014 m. istorinis pastatas buvo restauruotas: sutvarkytas fasadų plytų mūras, restauruotos fasado plokštumos ir dekoras. Taip pat atkurta lauko laiptų apdaila, sutvarkytas cokolis, restauruoti langai ir durys bei kiti pastato elementai. Šiuo metu istoriniame pastate įsikūręs Trečiojo amžiaus universitetas.
Šalia seminarijos, Vytauto g. 45a esantis ūkinis pastatas, pastatytas 1927 m. yra priskiriamas Mokytojų seminarijos pastatų kompleksui ir taip pat yra valstybės saugomas architektūrinio paveldo objektas.