Šiaurėje gatvę riboja J. Basanavičiaus aikštė, pietuose – miesto riba. Gatvės ilgis – 3,338 km. Antra pagal ilgį miesto gatvė.
Gatvė suplanuota po 1765 m. gaisro miestą pertvarkant pagal keturkampi planą. Iš Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštės pietvakarinio kampo ėjo iki Bažnyčios gatvės.
1782 m. sudarytame Prienų seniūnijos inventoriuje pirmą kartą minima Varšuvos gatvė.
Iki 1812 m. gatvė neturėjo galimybės augti pietų kryptimi, kelią pastojo tvenkinys.
Apie 1810-1812 m. sugriuvo ar buvo sugriautas malūnas ant Javonio upelio.
1812 m. miestiečiai, nusausinto tvenkinio plote, išsidalino sklypus ir pratęsė Varšuvos gatvę.
1843,1844, 1856, 1857, 1869, 1873, 1884, 1903 m. planuose gatvė vadinama Varšuvos vardu (ulica Warszawska, Варшавская улитца).
1920-01-27 Varšavinė (Varšuvos) ir Kauno gatvės (iki dabartinės Šaulių gatvės) pavadintos Vytauto gatve.
1929-04-06 tvirtinant gatvių pavadinimų sąrašą, Varšavinė gatvė pavadinta Vytauto gatve, o Kauno vardą gavo Degučių gatvė, einanti į vakarus (galima klaida, turėtų būti nurodyta Šiaurės kryptis).
1929-01-08 Kvietiškio priemiesčio gatvė, vadinama Kalvarijos plentu (Vytauto gatvės tęsinys), pavadinta Vytauto gatve.
1952-11-27 Vytauto gatvei suteiktas I. Černiachovskio vardas.
1978-02-08 panaikinta Piliečių gatvė, prijungta prie I. Černiachovskio (Vytauto) gatvės.
1988 m. gatvei sugrąžintas Vytauto vardas.
1989-01-11 rinkimų apylinkių sąrašuose aptinkamas Vytauto gatvės pavadinimas.
Vytautas Didysis (apie 1350 m. Senieji Trakai. – 1430-10-27 Trakuose) – Lietuvos Didysis kunigaikštis. Vienas žymiausių Europos politikų ir karvedžių Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Vytautui valdant LDK pasiekė didžiausią galybę, jos teritorija išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūrų. LVE. T. 25. – P. 310-311./