Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė
Gimė | 1931-04-16 |
---|---|
Panevėžys | |
Mirė | -0001-11-30 |
Tėvas | Petras Rinkevičius |
Sutuoktinis (-ė) | Zigmas Sidaravičius |
Alva Zita Sidaravičienė gimė Panevėžyje, vėliau vaikystės dienas leido prie Jiesios upės, kol Petras Rinkevičius gavo paskyrimą į Šakius dirbti mokesčių inspekcijoje. Šeima suvokusi okupacijos grėsmę dar karo išvakarėse spėjo nusipirkti vienkiemį netoli Marijampolės, kuriame gyveno Alva su mama, o tėvas išsikėlė į Jiesią, kur stengėsi būti kuo mažiau pastebimas okupantams. Karo metai buvo žiaurūs: kaimuose kareiviai vogė, plėšė, prievartavo, smurtavo prieš beginklius kaimiečius. Vokiečių okupacijos metu šeima priglaudė rusų šeimą gyventi kartu, suteikė stogą virš galvos. Net sunkiu periodu Rinkevičiai visada stengėsi padėti labiausiai vargstantiems, todėl antrosios okupacijos metu priglaudė prūsų mergaitę Aną Liorą (Lietuvoje žinoma kaip Laima Rinkevičiūte).
Gyvenimo vėjai Alvą blaškė po skirtingus miestus ir miestelius – kurį laiką su tėčiu ji gyveno Klaipėdoje, o būdama 14 metų grįžo į Marijampolę. Mokėsi tuometinėje Marijampolės pirmojoje vidurinėje mokykloje. Savo prisiminimuose pasakoja, jog tuomet daugelis mokinių vienaip ar kitaip padėdavo partizanams, tad juos susekus stribams neretas dingdavo arba tiesiog brutaliai buvo išvedamas tiesiog iš klasės. Nors grėsė didelis pavojus, bet Rinkevičių šeima nepabijojo ir dažnai savo namuose priglausdavo besislapstančius partizanus, žinoma viską matė ir pati Alva, kuriai tuomet buvo 16 metų. Jaunoji partizanė į gretas įsitraukė tapdama ryšininke. Viskas prasidėjo nuo nekaltų žinučių perdavimo: kažkam pašnabždėjimo į ausį, kažkam perduodavo raštelį: „Gaudavau smulkius nurodymus: tai kažkur nueiti, kai ką pasakyti, tai perduoti laiškutį, tai iškviesti seserį Birutę pasimatyti su broliu Vitu Čiuoderiu-Magiku“. Vėliau Alva tapo nuolatine pagalbininke, perdavinėdavo laiškus, platindavo atsišaukimus.