Stanislovas Gediminas Ilgūnas

Istorikas, kraštotyrininkas, rezistentas, visuomeninis ir politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras

Straipsnį parengė - Loreta Skinkienė

Ilgūnas Stanislovas Gediminas Paveikslėlis 1

Faktai

Gimė	1936-03-29
Gimė	Kantališkių k., Sasnavos valsč., Marijampolės apskr.
Mirė	2010-05-08
Mirė	Vilnius
Kapavietė	Antakalnio kapinės, Vilnius.
Motina	Magdelena Pečkytė Ilgūnienė
Tėvas	Pranas Ilgūnas
Vaikai	Stasys, Rasa, Ugnė, Milda.

Iš gimtųjų namų į čekistų rankas

S. G. Ilgūnas 1942–1946 m. mokėsi Surgučių pradžios, 1946–1950 m. Sasnavos septynmetėje, 1950–1952 m. Marijampolės vidurinėje mokyklose. 1951 m. kartu su tėvu buvo suimtas MGB (Tarybų Sąjungos specialioji tarnyba) už antitarybinę veiklą, lietuviškos literatūros saugojimą, platinimą, už pagalbą partizanams: „Pokario metais klausydamasis pas mus besilankiusių partizanų kalbų, vėliau matydamas jų išniekintus kūnus prie Sasnavos valsčiaus mūrų, dainavau apie juos dainas ir norėjau būti toks kaip jie, būti su jais. Šis jausmas ypač sustiprėjo, kai keturiolikmečiui teko patirti čekistinių tardymų siaubą.“

Alternatyva ginkluotam pasipriešinimui - kraštotyrinė veikla

Išėjęs iš kalėjimo, S. G. Ilgūnas suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę ir užmezgė ryšius su partizanais. Už šią veiklą 1953 m. buvo nuteistas 25 m. laisvės atėmimu. Ten jis suprato, kad ginklu Lietuva nepriklausomybės neatgaus, todėl laisvu laiku pasinėrė į kraštotyrinę veiklą ir stengėsi žmones sudominti Lietuvos istorija, skatinant patriotinius jausmus jaunų žmonių tarpe.

Sąjūdis

1957 m. paleistas iš konclagerio grįžo į Marijampolę, pradėjo dirbti Marijampolės cukraus fabrike, vėliau – Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje sąskaitininku, techniku, inžinieriumi. 1966 m. persikėlė į Jonavą, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statybose, nuo 1968 m. – Statybos tresto skyriaus viršininkas. Neakivaizdžiai 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967–1976 m. Vilniaus universitete studijavo filologiją ir žurnalistiką.

1988 m. buvo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, rajono tarybos pirmininkas. 1990 m. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, tapo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku. 1993–1997 m. – Lietuvos archyvų direkcijos, vėliau – departamento generaliniu direktoriumi. 1993–1996 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir tarybos pirmininku, 1997–1998 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju, nuo 1998 m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Respublikos Prezidento kanceliarijos direktoriumi. Nuo 1990 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys (nuo 2001 m. LSDP tarybos narys), LSDP garbės narys. 1991 m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, Algirdo Brazausko fondo steigėjas.

.

Kūryba

Nuo 1960 m. Gediminas Ilgūnas pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Išleido knygas: „Jonas Čerskis“ (1983), „Vincas Pietaris“ (1987), „Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995), „Šaknys: tėvų ir protėvių pėdsakai“ (2000), „Kazys Grinius“ (2000), „Steponas Kairys“ (2002), „Česlovas Kudaba“ (2003), „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė, 2001–2004“ (2004), „Sąjūdis Jonavoje, 1988–1990“ (2004), „Sasnava: kraštas ir žmonės“ (2005), „Knygnešių keliais: 1983 m. ekspedicija minint „Aušros“ 100-ąsias metines“ (2005), „Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos“ (2007), „Lietuvos Respublikos I Vyriausybė, 1990–1991 m.“ (2008), „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis: 1991 m. sausio 10–13 d.“ (2008), „Nuo Neries iki Kolymos: Jonas Čerskis, Vilnius–Sibiras“ (2008), „Algirdas Brazauskas“ (2009), ir dar daugelio leidinių bendraautorius, redaktorius, sudarytojas. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė apie 500 straipsnių istorijos, kultūros ir politikos klausimais.

Apdovanojimai

1.Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1996).
2.Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000).
3.Jonavos miesto garbės pilietis (2000).
Už ypatingus nuopelnus istorinių tyrinėjimų ir kultūros srityje Gediminas Ilgūnas apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu (2009 m.).

Apdovanojimai

„Kelionių kompasas“: Keliautojas Gediminas Ilgūnas. 2017 m. Alkas.lt Pašnekovas: keliautoja, lituanistė – Birutė Ilgūnienė.

Lietuvos istoriko, kraštotyrininko, keliautojo, rezistento, visuomenės bei politinio veikėjo, signataro Gedimino Ilgūno žmona Birutė prisimena savo vyrą kaip itin entuziastingą keliautoją.

Susijusi literatūra

Sąjūdis Lietuvos periferijoje

(1988–1993 m.)

Kviečiame susipažinti su Vilniaus pedagoginio universiteto leidykloje išleisto mokslinio leidinio „Sąjūdis Lietuvos periferijoje: (1988–1933 m.)“ turiniu. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dvidešimtmečio proga išleistame leidinyje publikuojami 2008 m. birželio 13–14 d. vykusios mokslinės konferencijos „Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1933 m.)“ dalyvių pranešimai ir moksliniai straipsniai. Leidinį pasiskolinti galite Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Sąjūdžio vertybės ir jų likimai

Lietuvos edukologijos universiteto leidykloje išleisto mokslinio leidinio „Sąjūdžio vertybės ir jų likimai“ turinys kviečia susipažinti su 1988–2008 m. veikusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorija, plėtotomis dvasinėmis vertybėmis kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Kaip rašoma leidinio pratarmėje: „Šis leidinys atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio solidarumo esmė ir prasmė, kaip susigrąžinti iš Lietuvos emigravusį bene šeštadalį jos gyventojų/.../kaip priartinti prie mūsų vadinamosios globaliosios Lietuvos žmones, giliai širdyje išsaugojusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei.“

Kviečiame pasiskolinti knygą Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Žygis į nepriklausomybę

Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio proga išleistame leidinyje apibendrintai pristatomas mūsų šalies žygis į nepriklausomybę. Visa šimtmečiui skirta knyga remiasi Nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX-XX a. rašytiniais šaltiniais, gausiai iliustruota fotonuotraukomis ir pateiktais dokumentais. Knygos tiražas 500 egz.