Gatvė išeina iš rytinio J. Basanavičiaus aikštės krašto rytų kryptimi. Gatvės ilgis 3,261km.
Gatvė susiformavo XVIII a. II pusėje. A. Miškinis atmeta galimybę, kad ši gatvė galėjo susiformuoti savaime, miesteliui vystantis pagal radialinį planą, nes nebuvo tiesioginio susisiekimo su Prienais.
Po 1765 m. gaisro miestelį pertvarkius pagal keturkampį planą, Pelkėtoji (Gedimino) gatvė nutiesta stačiu kampu, rytų kryptimi iš rytinio aikštės šono.
1782 m. sudarytame Prienų seniūnijos inventoriuje pirmą kartą minima Pelkėtoji gatvė.
1784 m. marijonų vyresnysis V. Volungevičius aprašė Marijampolės parapiją ir kelią į Prienus, kuris „...iš aikštės suko į dešinę ir tiesia linija siekė Trakiškių kaimą“.
1795-1800 ir 1808 m. Naujosios Prūsijos žemėlapių miesto schemose pavaizduota iš aikštės rytų kryptimi išeinanti gatvė ir kelias.
Kada tiksliai Pelkėtoji gatvė pavadinta Prienų gatve, duomenų neturime.
18717-08-17 burmistro Ivaškevičiaus kreipimesi į Augustavo vaivadijos komisarą minima Prienų gatvė.
1843, 1857, 1873, 1884, 1903 m. planuose gatvė vadinama Prienų gatve (Prenska ulica, Пренская улитца).
1920-01-27 Prienų gatvė pavadinta Gedimino gatve.
Gediminas (1275-1341) – Didysis Lietuvos kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Gedimino valdoma LDK XIV a. I pusėje tapo galingiausia Rytų Europos valstybe, kurios interesų paisė visos Vidurio Europos šalys. / VLE. T. 6. – p. 476-477./
