„Daug įdomių ir gražių liaudies melodijų dar tebeglūdi užmirštuose storuose dainų rinkiniuose, arba mūsų senolių atminty. Daugelis ir nežino kokio tai turto esama. O tas turtas – neužtašytosios mūsų dainų melodijos – nykte nyksta. Tat jaučiau reikalo jų rinkti ir, parėdęs tinkamais harmonijos rūbais, visuomenei teikti.“ Taip savo pirmąjį dainų rinkinį pristato vos trisdešimties sulaukęs vargonininkas, chorvedys ir kompozitorius Jonas Bendorius (1889 – 1954). Į knygelę sugulė dainos iš Antano Juškos, Stasio Šimkaus ir Christiano Bartsch‘o liaudies dainų rinktinių. Paties autoriaus kūrybą sutinkama devynis kartus: devynios dainos, kurias įvairiose Lietuvos vietose surimavo pats J. Bendorius.
Bendorius Jonas (1889 08 15 Skaisčių k., Liubavo vlsč., Marijampolės a. – 1954 06 27 Palanga) – kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, 1910 m. liepos 17 d. kartu su Albinu Iešmantu Marijampolėje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“. Baigęs Varšuvos muzikos institutą 1912 – 1920 m. gyveno ir dirbo Marijampolėje: vargoninkavo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A.Iešmantu ir M.Gustaičiu įkūrė muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas (1913 – 1920), vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ chorams. 1924 m. baigęs Leipcigo konservatoriją dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijoje, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas. 1940 m. kartu su Konradu Kavecku įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki 1945 m. jai vadovavo. 1945–1949 m. buvo Vilniaus konservatorijos direktorius, vėliau profesorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, dainų švenčių organizacinių komitetų narys. 1945 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Noriu žinoti
Marijampolės žinynas