Senosios Marijampolės ligoninės pastato istorija pradedama skaičiuoti XVIII – XIX a. sandūroje, kuomet Marijampolę administravusios okupacinės prūsų valdžios iniciatyva, buvo pradėtas statyti tuo metu vienas iš nedaugelio mūrinių pastatų Marijampolėje. Pirmoji miesto ligoninė turėjo apie 30 lovų pacientų hospitalizacijai ir apėmė maždaug du trečdalius dabartinio pastato. 1894 m. prie ligoninės buvo pristatyta šiaurinė pastato dalis.
1809 m. sudegus medinei grafienės Butlerienės statytai bažnyčiai, naujosios mūrinės bažnyčios statyba rūpinosi marijonai. 1824 m. bažnyčia pašventinta šios vienuolijos globėjo šv. arkangelo Mykolo vardu. XIX–XX a. pradžioje bažnyčia ne kartą plėsta ir puošta, sujungta su šalia esančiu vienuolynu. 1992 m., atsižvelgiant į šios bažnyčios istorinę svarbą, jai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
Viena iš seniausių miesto gatvių, susiformavusi prie kelio į Liudvinavą. 1784 m. Marijonų vyresnysis Viktoras Volungevičius aprašė kelią į Liudvinavą, kuris prasidėjo nuo bažnyčios ir ėjo į pietus. 1795-1800 m. Naujosios Prūsijos žemėlapyje pavaizduota Liudvinavo gatvės šiaurinė dalis ir kelias į Liudvinavą. 1857 m. miesto plano schemoje užfiksuotas Liudvinavo gatvės pavadinimas (Людвинавская улица).1920-01-27 Liudvinavo gatvė pavadinta P. Armino gatve.
11920-01-27 Ligoninės skersgatvis pavadintas Ligoninės gatve. Ilgainiui gatvė tarp Ligoninės ir Vytauto Didžiojo parko nunyko, tapo parko dalimi. 2011-2013 m. rekonstruojant parką, tvarkant ligoninės teritoriją atkurtas pravažiavimas tarp P. Armino ir P. Kriaučiūno gatvių. 2013-04-29 gatvei suteiktas Šv. Margaritos vardas.