Elžbieta Bendoravičiūtė

Vienuolė, Lietuvaičių Katalikių Bendrijos „Sesutės“ įkūrėja

Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė

Elžbietą Bendoravičiūtę sunku būtų pavadinti tik dvasininke. Pašventusi savo gyvenimą Dievui ir tarnystei atsidavė vienuolijos steigimui ir visuomeninei veiklai: E. Bendoravičiūtė rūpinosi paprastomis kaimo ir miesto merginomis, siekė suteikti likimo nuskriaustoms geresnį gyvenimą, išsilavinimą ir profesiją.

Jos pastangomis buvo įsteigta Lietuvaičių Katalikių Bendrija „Sesutės“ ir Amatų mokykla dabartinėje Alyvų g. (Marijampolės m.).

Faktai

Gimė	1906-03-14
Gimė	Gustaičių k., Marijampolės apskr.
Mirė	1937-05-17
Mirė	Marijampolės m.
Kapavietė	Marijampolės senosios kapinės (P. Armino g.)
Motina	Motina Kotryna Bendoravičienė (Baleikaitė) (1866–1942)
Tėvas	Juozapas Bendoravičius (1858–1921)

Užaugo Gustaičių kaime

Gimė ir augo Gustaičių kaime, septynių vaikų šeimoje. Apie 1915–1917 m. kaimo mokykloje baigė pradžios mokyklą. Nuo vaikystės buvo linkusi į meną: nuostabiai skambino pianinu, tapė, piešė. Dar būdama visai jauna, savo kaime subūrė jaunimą į pavasarininkų organizaciją. 1927 m. Kaune įstojo į gimnaziją, kurioje baigė dar 6 klases.

Dievo siųstas ženklas E. Bendoravičiūtę pastūmėjo įsteigti vienuoliją

1929 m. įstojo į seserų pranciškonių vienuoliją Padvariuose. Visgi E. Bendoravičiūtė netrukus susirgo ir po kelių mėnesių paliko vienuolyną. Sugrįžusi į Gustaičius labai greitai pasveiko, o į Padvarius negrįžo. Tokį likimo akibrokštą laikė Dievo siųstu ženklu, tad suvokė, kad turi ieškoti pašaukimo kitur. Po šio įvykio E. Bendoravičiūtei kilo idėja įsteigti vienuoliją.

Lietuvaičių Katalikių Bendrijos „Sesutės“ tikslas – padėti neturtingiems žmonėms

E. Bendoravičiūtė norėjo, kad į jos kuriamą vienuolyną galėtų įstoti ir tos merginos, kurios neturėjo didelio kraičio, negalėjo dirbti sunkių lauko darbų ar tiesiog tos, kurios turėjo sveikatos sutrikimų. E. Bendoravičiūtė parašiusi vienuolijos įstatus, 1931-03-11 oficialiai įsteigė Lietuvaičių Katalikių Bendriją „Sesutės“, kurios gyveno pagal šv. Pranciškaus III-jo ordino regulą. Sesučių tikslas: „pagelbėti vargo žmonėms jų skurde globa, švietimu, šelpimu ir t. t.“ („Lietuvaičių – Sesučių draugijos Įstatai“, psl. 2).

Naujojo pastato statyba

Aplinkiniai žmonės pamatę šios vienuolijos veiklą ir geranoriškumą, Sesutėms padovanojo žemės sklypą, kuriame 1932 m. buvo pradėtas statyti vienuolijos ir Amatų mokyklos pastatas į kurį vienuolės įsikūrė 1935 m. Čia apsigyveno 25 merginos, veikė siuvykla.

Lietuvaičių Katalikių Bendrijos „Sesutės“ veikla

E. Bendoravičiūtės prioritetas buvo moterų padėtis visuomenėje. Norėdama pagelbėti likimo nuskriaustoms merginoms įkūrė Amatų mokyklą. Čia paprastos kaimo ir miesto merginos įgaudavo išsilavinimą, profesiją, gyvenimiškų įgūdžių. Tokio pobūdžio vienuolija greitai sulaukė aplinkinių dėmesio – atsirado daug merginų pareiškusių norą prisijungti į vienuoliją.

Tęsė pradėtą darbą

E. Bendoravičiūtė mirė 1937-05-17 būdama 31 metų, tačiau seserys tęsė jos pradėtą darbą – padėjo sunkiai besiverčiančioms merginoms ir plėtė vienuolijos veiklą. Nuo Antrojo pasaulinio karo sesutės buvo priverstos dirbti pogrindyje, tačiau tai joms nesutrukdė siekti tikslų. 1947 m. kun. Stankevičius (popiežiaus įgaliotas asmuo), patvirtino šią bendruomenę ir suteikė Šventosios Šeimos seserų vienuolijos vardą. 1950-03-11 šešios seserys pirmą kartą davė amžinuosius įžadus ir oficialiai tapo vienuolėmis.

Straipsnio šaltinis

Tekstas parengtas remiantis Šventosios Šeimos seserų vienuolijos informacija (www.seimosnamuose.lt).

Kalba

Pagrindinis meniu