Gyvenimo džiaugsmas slypi kelyje

Pasaulyje yra daug žmonių, kuriais verta žavėtis, dažniausiai kiekvienam pagal savo pomėgius ir interesus. Tačiau ne visada verta ieškoti taip toli, dažniau mes žavimės asmenybėmis kurios yra šalia mūsų: ar tai būtų giminaitis, ar tai draugas, o gal gyvenimo partneris.Ir neretai atsitinka, kad savo pažįstamų rate turime žmonių, kuriems šio bei to pavydime: gal tai talento, gal tai charakterio bruožio, o gal tiesiog kokio įmantraus daikto. Kiekvienas ankščiau ar vėliau esamę tai pajutę, neišimtis ir aš. Tačiau laimingi tie, kurie išmoko džiaugtis kitų laime ir džiaugtis ne iš pavydo. Prieš kelerius metus buvau mane labai sužavėjusiame seminare, kuris vadinasi „asmeninės laisvės kursai“. Nors praėjo jau gana daug laiko, tikriausiai niekada nepamiršiu lektoriaus pasakytų žodžių, kad norėti didelio namo bei prabangaus automobilio galima, ir netgi būtina, tačiau norėti didelio namo, kuris būtų didesnis už mano draugės Vitalijos – neatleistina. Pavydas, pasididžiavimas ir puikavimasis užkerta visus kelius siekiamo tikslo link.

Savo gyvenime ( nors nesu jo ir gana daug dar nugyvenusi) turėjau labai daug žmonių, kuriuos sekiau, kuriuos pamedžiojau, kuriais žavejausi. Nepaslaptis – vis dar tai ir darau, tik tie žmonės keičiasi, kintant mano pačios poreikiams. Nesenai perskaičiau įdomų straipsnį, privertusį mane susimąstyti, kas yra gyvenimo tikslas, tas išsvajotasis siekis, kuriam dažnas paskiriame savo gyvenimą? Atrodo lyg visą laiką siekiame ir siekiame, o kai galiausiai kažkokį punktą prieiname – hm, na nebuna tokio jau pasitenkinimo apie kurį svajojome, nebūna to svaiginančio jausmo, to nektaro – saldaus ir skanaus. Tad tas straipsnis privertė mane susimąstyti, ar iš tikrųjų pagrindinis džiaugsmas turėtų slypėti jau tame galutiniame taške? O gal vis dėlto tas kelias kuriuo einame turi atnešti džiaugsmą, ir tą pasitenkinimą.

Vienas gabus menininkas per apdovanojimų ceremoniją už jo gyvenimo pasiekimus pasakė, aš kuriu – nes man tai teikia laimės, aš esu laimingas darydamas tai ką darau, na o jeigu už šią laimę esu dar ir apdovanojamas – malonu. Dažnas dirbą / kuria vien kad gautų vienokį ar kitokį apdovanojimą, o kūrybos ar darbo džiaugsmą nustumia geriausiu atveju  į antrą eilę. Čalzas Goslinas ( Charles Goslin) – tas pats protingas ir gabus menininkas yra pasakęs mintį, kurią turiu pasikabinusi kaip savo įkvėpimo šaltinį: „Tu turi galimybę sukurti tai, ko dar niekada nebuvo. Pamiršk tą norą revoliucionuoti pasaulį. Dirbk dėl pačio darbo džiaugsmo, ir visai net neketindamas to padaryti – pakeisi savo pasaulio kampelį“. Ta pačia idėja remiasi ir vienas mano geriausių matytų filmų – „Peaceful warior“. Tikrai kas nesate matę – rekomenduoju.

Tad reziumuojant išsakytas mintis – svajoti bei siekti tikslų būtina, tačiau tie tikslai neturi  būti pagrįsti pavydu bei pasididžiavimu, o pats tikslo siekimas ir ėjimas iki jo – lai būna tai pats didžiausias džiaugsmas.