Juozas Mozūraitis buvo įdomi asmenybė, kupina energijos, išmonės ir drąsos. Visą laiką pradirbęs buhalteriu, savo gyvenimą praturtino šachmatų sportu: daugkartinis Lietuvos čempionas, išugdė ne vieną puikią šachmatininkų kartą, buvo šachmatų sporto populiarintojas ir varžybų organizatorius. 1941 m. dalyvavo Kauno sukilime, kuris dar ilgai kišo koją kopiant karjeros laiptais sovietinėje Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę toliau dirbo šachmatų sporto labui, rėmė Vaiko dienos centrą ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Gyvendamas toli nuo Lietuvos V. Pietaris neapleido savo krašto. Jo gyvenimo aistra buvo literatūra, lietuvių kalba, istorija ir menas. Dirbdamas gydytoju, ieškodamas naujų gydymo būdų nuo džiovos, šiltinės, plaučių uždegimo jis nepamiršo darbo lietuvių kultūros naudai.
Sofija Zaleskaitė-Kriaučiūnienė, būdama lenkų bajoraite, ilgainiui pamilo lietuvišką kraštą, žmones, kultūrą ir ėmėsi save identifikuoti lietuve. Ilgainiui jos tautinis identitetas stiprėjo, o gyvenimo prasme tapo tautinis lietuvių atgimimas bei lietuvių kalba.
Elžbietą Bendoravičiūtę sunku būtų pavadinti tik dvasininke. Pašventusi savo gyvenimą Dievui ir tarnystei atsidavė vienuolijos steigimui ir visuomeninei veiklai: E. Bendoravičiūtė rūpinosi paprastomis kaimo ir miesto merginomis, siekė suteikti likimo nuskriaustoms geresnį gyvenimą, išsilavinimą ir profesiją.
Aktyvus visuomeninkas Pranas Mašiotas gyenimo darbais įrodė, jog svarbu puoselėti savo tautinį identitetą, kad kiekvienam lietuviui svarbu turėti savo šaknis ir išlaikyti tradicijas.
Joana Domininka Pavalkytė-Griniuvienė (1865-08-18, Šikšnių dvaras, Kybartų valšč., Vilkaviškio apskr. – 1918-10-08, Kislovodskas, Rusija) – knygnešė, visuomeninė ir politinė veikėja.
Aktyvus visuomenininkas Jonas Vailokaitis savo viso gyvenimo darbais įrodė, jog svarbu puoselėti ir sergėti savo tautinį identitetą, kad kiekvienam reikšminga turėti savo šaknis, išlaikyti tradicijas ir kultūrines vertybes.
Sūduvos krašto signataras Saliamonas Banaitis dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje kūrė viltingus planus ir idėjas kaip atgaivinti tautinę savimonę, žadinti lietuvių nepriklausomybės troškimą.
Kultūros ir tautiškumo puoselėtojas Pranas Dovydaitis savo pedagoginėje veikloje parašė daugybę mokslinių straipsnių, redagavo laikraščius, dirbo švietimo įstaigose. P. Dovydaitis kūrė katalikiškas organizacijas, nuolatos dalyvavo slaptuose ateitininkų susitikimuose, aktyviai įsitraukė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykių sūkurį. Tarpukario Lietuvoje dirbo ministru pirmininku ir aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Petras Arminas-Trupinėlis (1853-06-16 Deksniškių k., Gižų valsč., Vilkaviškio apskr. – 1885-03-18 Marijampolės m.) – poetas, vertėjas.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-01-06 Pilotiškių k., Gudelių valsč., Marijampolės apskr. (dab. Prienų r.) – 1967-06-07 Kačerginės mstl., Kauno r.) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, akademikas.
Kęstutis Bagdanavičius (1961-12-30 Kalvarijos m.) – boksininkas, Lietuvos bokso federacijos teisėjas, priklauso trijų žvaigždučių AIBA teisėjų kategorijai, Kalvarijos miesto politinis ir visuomeninis veikėjas.
Kazys Grinius (1866-12-17, Selemos Būda, Sasnavos valšč., Marijampolės apskr. – 1950-06-04, Čikaga, JAV) – gydytojas, visuomenininkas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, publicistas, knygnešys, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, trečiasis Lietuvos prezidentas.
Rimantas Stankevičius (1944-07-26 Marijampolės m.–1990-09-09 Salgareda, Italija) lakūnas-bandytojas, vienintelis lietuvis kosmonautas.