Straipsnį parengė - Loreta Skinkienė
Gimė | 1932-12-09 |
---|---|
Surgučiai, Sasnavos vlsč., Marijampolės a. |
Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir 1953 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. 1953–1960 m. studijavo Lietuvos dailės institute (Vilniaus dailės akademija). Skulptūros mokėsi pas vieną žymiausių lietuvių moderniosios skulptūros pradininkų prof. Juozą Mikėną. Nuo 1958 m. dalyvavo parodose.1988 m. pasiprašė Švedijos politinio prieglobsčio. Nuo 1992 m. gyveno Švedijoje, Vesterhaningėje. Gyvendamas užsienyje daug tapė (aliejus, pastelė, akvarelė), rašė poeziją, prozą.
Pristatydama Petro Deltuvos kūrybą O. Surdokienė yra pasakiusi, kad jo gyvenime buvo trys mylimosios: skulptūra, literatūra ir tapyba. Betgi daugumai Petras Deltuva visų pirma yra skulptorius. Pirmiausiai reiktų paminėti stambiausius jo darbus – tai paminklai: K. Donelaičiui Klaipėdoje (1973 m.), J. Jablonskiui Vilniuje (1975 m.), skulptūra „Baltija“ Kokoloje, Suomija (1980 m.), „Baltoji madona“, Kauno įgulos bažnyčia (1992 m.). 1958–1984 m. sukūrė skulptūrinių portretų ciklą „Lietuvos kultūros darbuotojai“, biustus: Jonas Avyžius (1971 m.), Loreta Bartusevičiūtė (1983 m.), Švedijos karalienė Silvija, popiežius Jonas Paulis II ir kt. Taip pat yra sukūręs antkapinių paminklų, medalių. Petro Deltuvos kūrybai būdinga santūri plastinė raiška, uždaros, lakoniškos, apibendrintų formų kompozicijos, darnus ryšys su architektūra. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, skulptoriaus darbai pasklidę po įvairias kolekcijas Lietuvoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje.
.