- Gimė1845-06-04, Bukantės k., Plungės raj.
- Mirė1921-12-07, Marijampolės m.
- MotinaJulijana Sciepuraitė
- TėvasAntanas Beniuševičius
- Sutuoktinis (-ė)Laurynas Žymantas
Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė (1845-06-04 Bukantės k., Plungės raj. – 1921-12-07 Marijampolės m.) – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė, dramaturgė, publicistė, visuomenės veikėja.
Smulkių bajorų šeimoje gimusi Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė nuo mažens buvo gabi ir imli mokslams. Būdama 11 metų išmoko skaityti ir rašyti, tad buvo išsiųsta mokytis į Šėmos dvarą (dab. Telšių raj.), kur vėliau liko gyventi ir padėti šeimos ūkyje.
J. Beniuševičiūtė-Žymantienė gyveno 1863 m. sukilimo sūkūryje, todėl prasmingos tautinės veiklos idealais vedama dar jaunystėje pradėjo rašyti lenkišką dienoraštį. Praėjus sukilimo įkarščiui 1864–1866 m. tarnavo Džiuginėnų (Telšių raj.) dvare. Čia susipažino su savo vyru baudžiauninku Laurynu Žymantu. 1884 m. su šeima apsigyvenus Ušnėnuose (dab. Kelrmės r.) Žemaitei į rankas pateko nelegali lietuviška spauda, kuri literatę paskatino prisiminti dar jaunystėje užsidegusią aistrą rašymui.
Pirmasis rašytojos veikalas „Rudens vakaras“ pasirodė 1894 m. Aktyviai įsitraukusi į tautinio atgimimo veiklą Žemaitė kone per kelerius metus parašė svarbiausias savo apysakas ir dramas: „Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“ ir kt. Iš viso Žemaitė parašė apie 354 kūrinius: apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, o kartu su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį.
Dalyvaudama besikuriančios lietuvių visuomenės gyvenime, 1907 m. Žemaitė dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, 1914–1915 m. Rusijoje ir JAV rinko aukas nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo šelpti. Grįžusi iš Amerikos 1921 m. apsigyveno Marijampolėje, kaip visiems marijampoliečiams buvo įprasta manyti – advokato Andriaus Buloto name. Visgi, kad Žemaitė gali būti susijusi su P. Vaičaičio gatvėje esančiu namu paneigia daugybė šaltinių ir B. Mašalaičio surastas faktas, jog šį pastatą Bulota įsigijo tik 1925 m.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Marijampolėje Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė rašė „Autobiografiją", kuri 1921-12-07 autorei mirus taip ir liko nepabaigta.
1. Vytautas Vanagas, Lietuvių rašytojų sąvadas, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m., p. 652
2. Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988, p. 635
3. Brigita Speičytė, Žemaitė. - [žiūrėta 2017-09-26]. - Pieiga per internetą: <http://www.šaltiniai.info/index/details/1107>
4. Juodzevičienė, Loreta. Rašytojos Žemaitės jubiliejuje – netikėtumai marijampoliečiams /Loreta Juodzevičienė // lrytas.lt – 2015, geg. 27. – [Žiūrėta 2017-03-11]. - Prieiga per internetą: <http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/rasytojos-zemaites-jubiliejuje-netiketumai-marijampolieciams.htm?p=1>