Jonas Vailokaitis

Politikas, verslininkas, Vasario 16–osios akto signataras

Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė

Aktyvus visuomenininkas Jonas Vailokaitis savo viso gyvenimo darbais įrodė, jog svarbu puoselėti ir sergėti savo tautinį identitetą, kad kiekvienam reikšminga turėti savo šaknis, išlaikyti tradicijas ir kultūrines vertybes.

J. Vailokaitis buvo vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų, telkė bei naudojo savo ekonomines ir politines žinias Lietuvos labui, taip siekdamas didinti visos šalies gerbūvį.

Jonas Vailokaitis

Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė

J. Vailokaitis buvo vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų, telkė bei naudojo savo ekonomines ir politines žinias Lietuvos labui, taip siekdamas didinti visos šalies gerbūvį.

Faktai

Gimė	1886-06-25
Gimė	Piktžirnių k., Šakių r., Sintautų valsč.
Mirė	1944-12-16
Mirė	Blankenburgo m., Vokietijoje
Kapavietė	Paštuvos kapinės, Kauno r.
Motina	Petronėlė Vailokaitienė (1849–1903)
Tėvas	Motiejus Vailokaitis (1838–1916)
Sutuoktinis (-ė)	Aleksandra Vailokaitienė (1895–1957)
Vaikai	Danutė, Birutė, Ramutė, Jonas

Grįžo dirbti į Marijampolę

J. Vailokaitis 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą. Grįžęs į Lietuvą jis suprato, kad mūsų kraštui svarbu ne tik atgauti nepriklausomybę ir tautinę tapatybę, tačiau trūksta ir ekonominių pagrindų, visa tuometinė Lietuvos pramonė priklausė kitataučiams. Norėdamas stiprinti lietuvių ekonominius įgūdžius ir patirtį, 1910 m. pradėjo dirbti Marijampolėje, lietuvių krikščionių ūkio draugijoje „Žagrė“.

Vokiečių okupacijos metu

Pirmojo pasaulinio karo metu J. Vailokaitis rašė dienoraštį, kuriame užfiksuodavo ne tik savo gyvenimo detales, bet ir okupantų daromą žalą paprastiems Lietuvos žmonėms. Smulkiai aprašyti žiaurūs faktai apie vokiečių karių skriaudas pateko į okupantų rankas, dėl to J. Vailokaitis buvo suimtas ir įkalintas. Atlikus bausmę ištremtas iš Kauno ir persekiojamas, kaip politinis nusikaltėlis.

Tapo Vasario 16-osios akto signataru

Po karo apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į politinę veiklą. Priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti ir aktyviai dalyvavo veikloje siekiant nepriklausomybės. 1917 m. Lietuvių konferencijoje 125 balsais buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. J. Vailokaitis važinėjo po Lietuva, žmonėms aiškino konferencijos nutarimus ir visus skatino dalyvauti demokratiškuose valdžios rinkimuose, jo pasiūlymu buvo išleisti valstybės paskolos lakštai. 1918-02-16 kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais, pirmininkaujant J. Basanavičiui, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Didžiausio Lietuvos komercinio banko steigėjas

J. Vailokaitis 1919 m. kartu su P. Grajausku, A. Stulginskiu ir A. Dubinskiu įsteigė Ūkio banką. Vėliau 98% visų banko akcijų priklausė J. Vailokaičiui ir jo broliui Juozui. Nuo 1922 m. tai didžiausias komercinis bankas visoje Lietuvoje, kuris buvo steigiamas tiek provincijose, tiek didmiesčiuose, tokiu būdu palengvinant smulkiems verslininkams atlikti bankines operacijas ar pasiimti paskolas. Ūkio bankas su broliais Vailokaičiais priešakyje klestėjo iki pirmosios sovietinės okupacijos.

Pastatė pamatus Marijampolės cukraus fabriko steigimui

Ūkio bankas buvo pagrindinis finansinis šaltinis. Iš uždirbtų pinigų Vailokaitis su broliu steigė fabrikus, importavo šaldymo įrenginius, įrenginėjo skerdyklas, eksportavo lietuviškus ūkinius gaminius. Vienu svarbiausių darbų – cukrinių runkelių auginimas. Vailokaičiai iš užsienio parsivežė sėklų, susitarė su ūkininkais dėl jų auginimo ir įsteigė runkelių tyrimų laboratoriją. Atlikus visus tyrimus paaiškėjo, kad cukriniams runkeliams Lietuvos klimatas ir dirva tinkama. J. Vailokaitis kartu su broliu Juozu dėjo daug pastangų ir paaukojo daug pinigų dėl cukrinių runkelių importavimo į Lietuvą ir taip padėjo pamatus Marijampolės cukraus fabriko statybai, kuris tarpukariu tapo didžiausia gamybos įmone visoje Lietuvoje.

Visuomeninė veikla

J. Vailokaitis iš viso Ūkio banko gauto pelno 15% paaukodavo labdaroms, naujiems namams statyti, rėmė studentus (apie 150 000 tūkst. litų išdalino vien stipendijoms), jo dovanotame žemės sklype iškilo Vytauto Didžiojo universiteto rūmai Aleksote, rėmė aeroklubą, Fizinio lavinimo sąjungą, daugybę kultūrinių renginių. Vaduojant Klaipėdą iš okupantų į pagalbą vėl skubėjo J. Vailokaitis: rėmė pinigais, maisto atsargomis. Šio signataro nuopelnai Lietuvai ir jos žmonėms nenuginčijami – ne tik plėtė verslą ir stengėsi pakelti valstybės ekonomiką, tačiau šelpdavo ir aukodavo pinigus sunkiau besiverčiančioms bendruomenėms, sąjungoms, įstaigoms ar paprastiems Lietuvos žmonėms.

Santuoka, šeima, išeivija

J. Vailokaitis su fotografe Aleksandra Jurašaitytė santuokos įžadus davė 1919-01-25 Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje. Sužadėtinius sutuokė ir palaimino kun. Juozas Vailokaitis. Per visus santuokos metus J. ir A. Vailokaičiai užaugino tris dukras ir vieną sūnų. Visgi, vaikams užaugti Lietuvoje neteko. 1940 m. sovietams okupuojant Lietuvą, J. Vailokaitis su žmona ir vaikais privalėjo palikti Lietuvą ir bėgti į Vakarus. Šeima kurį laiką gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgą. Šiame mieste signataras nenuleido rankų: dalyvavo Vokietijos lietuvių kultūriniame gyvenime, prisidėjo kuriant Lietuvos aktyvistų frontą, padėjo Lietuvos pabėgėliams. J. Vailokaitis karo pabaigos nesulaukė, mirė Vokietijoje, palaidotas Blankenburgo kapinėse (2007 m. palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse (Kauno r.) greta brolio Juozo). Žmona su vaikais persikėlė gyventi į Ameriką.

Santuoka, šeima, išeivija

LITERATŪRA apie J. Vailokaitį

Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai

Skaitmeninių dokumentų rinkinys „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai”, išleistas skaitmeninio optinio disko formatu – tai Lietuvos ypatingojo archyvo parengtas dokumentų rinkinys lietuvių ir anglų kalbomis. Įvairių dokumentų skaitmeniniai vaizdai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų sąrašai pateikiami siekiant įprasminti sovietų valdžios represuotų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų svarbių veikėjų atminimą.
Žygis į nepriklausomybę

Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio proga išleistame leidinyje apibendrintai pristatomas mūsų šalies žygis į nepriklausomybę. Visa šimtmečiui skirta knyga remiasi Nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX-XX a. rašytiniais šaltiniais, gausiai iliustruota fotonuotraukomis ir pateiktais dokumentais. Knygos tiražas 500 egz.