Pranas Dovydaitis

Filosofas, pedagogas, Vasario 16–osios akto signataras

Straipsnį parengė - Jūratė Pajaujienė

Kultūros ir tautiškumo puoselėtojas Pranas Dovydaitis savo pedagoginėje veikloje parašė daugybę mokslinių straipsnių, redagavo laikraščius, dirbo švietimo įstaigose. P. Dovydaitis kūrė katalikiškas organizacijas, nuolatos dalyvavo slaptuose ateitininkų susitikimuose, aktyviai įsitraukė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykių sūkurį. Tarpukario Lietuvoje dirbo ministru pirmininku ir aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Pranas Dovydaitis

Straipsnį parengė - Jūratė Pajaujienė

Faktai

Gimė	1886-12-02
Gimė	Runkių k., Višakio Rūdos valsč., Marijampolės apskr.
Mirė	1942-11-04
Mirė	Sverdlovske, Rusijoje.
Motina	Marijona Bunkartaitė (1868–1944)
Tėvas	Motiejus Dovydaitis (1864–1923)
Sutuoktinis (-ė)	Marcelė Bucevičiūtė-Dovydaitienė (1884–1972)
Vaikai	Ona Dovydaitytė-Malko, Jonas Dovydaitis, Juozas Dovydaitis, Vytautas Dovydaitis, Laima Dovydaitytė-Juškevičienė

gimė gausioje šeimoje

P. Dovydaitis gimė gausioje šeimoje ir buvo vyriausias vaikas, tačiau tai jam nepakišo kojos siekti mokslo. Nuo 1896 m. keletą žiemų lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Vėliau, pasimokęs namuose, įstojo į prestižinę mokyklą prie Veiverių seminarijos, 1904 m. išlaikęs egzaminus buvo priimtas ir į pačią Veiverių mokytojų seminariją. 1905 m. dėl vykusio streiko buvo išmestas, todėl 1908 m. pavasarį perstojo į Marijampolės gimnaziją, o rudenį į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Pajutęs potraukį filosofijai ir istorijai, P. Dovydaitis 1912 m. įstojo į Istorijos ir filosofijos fakultetą.

Gimnazijos vadovas

P. Dovydaitis mokydamasis Maskvoje aktyviai dalyvavo lietuvių gyvenime: skaitė referatus, rašė mokslinius straipsnius į „Viltį, „Draugiją“, „Šaltinį“, „Aušrinę“. Grįždavęs į Lietuvą dalyvaudavo slaptose ateitininkų susitikimuose (Maironio, A. Dambrausko, P. Pogelio butuose). 1913 m. nusprendė mesti mokslus ir grįžti į Lietuvą. Atvykęs į Vilnių redagavo laikraštį „Viltis“, nuo 1915 m. Kaune vadovavo naujai steigiamai „Saulės“ gimnazijai.

Pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą

1917 m. buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918-02-16 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Sudarant Ministrų kabinetą P. Dovydaitis tapo Ministru Pirmininku.

Uždarytas į kalėjimą

P. Dovydaitis buvo vienas iš katalikiškų organizacijų (pavasarininkų, ateitininkų, katalikių studenčių) kūrėjų. 1932 m. Marijampolėje vykusiame kongrese pasakė kalbą, kritikuojančią valdžią dėl katalikiškų organizacijų veiklos varžymo. Dėl šios kalbos buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Paleistas nenuleido rankų, tad toliau lankėsi moksleivių ateitininkų susirinkimuose ir skaitė paskaitas.

Atleistas iš pareigų

1940 m. Vytauto Didžiojo universitete uždarius Teologijos ir filosofijos fakultetą buvo atleistas iš profesoriaus ir iš lietuviškos enciklopedijos viceredaktoriaus pareigų.

Ištremtas su šeima

Visą nepriklausomybės laikotarpį P. Dovydaitis nuolatos primindavo, kad rusiškas bolševizmas yra tamsesnis, piktesnis ir blogesnis nei senoji carinės Rusijos valdžia. 1941-06-15 signataras su šeima buvo ištremtas prie Uralo. Mirė 1942-11-04 Severouralsko lageryje (Nr. 35).

Literatūra apie P. Dovydaitį

Pranas Dovydaitis

2-asis leidimas

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtas monografijos „Pranas Dovydaitis“ 2-asis leidimas pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Ministro pirmininko, teisininko, filosofijos mokslų daktaro, profesoriaus Prano Dovydaičio gyvenimą ir sprendimus.

Pirmasis šio darbo leidimas buvo išleistas dar 1975-aisiais ir skirtas išeivijos skaitytojams Čikagoje, tačiau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga perspausdinta monografija su Pranu Dovydaičiu supažindina kaip su aktyviu visuomenės veikėju ir šaliai atsidavusiu politiku.
Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai

Skaitmeninių dokumentų rinkinys „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai”, išleistas skaitmeninio optinio disko formatu – tai Lietuvos ypatingojo archyvo parengtas dokumentų rinkinys lietuvių ir anglų kalbomis. Įvairių dokumentų skaitmeniniai vaizdai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų ir ministrų sąrašai pateikiami siekiant įprasminti sovietų valdžios represuotų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų svarbių veikėjų atminimą.
Žygis į nepriklausomybę

Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio proga išleistame leidinyje apibendrintai pristatomas mūsų šalies žygis į nepriklausomybę. Visa šimtmečiui skirta knyga remiasi Nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX-XX a. rašytiniais šaltiniais, gausiai iliustruota fotonuotraukomis ir pateiktais dokumentais. Knygos tiražas 500 egz.