Jauną gabią specialistę pastebėjo tuometinis Marijampolės ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas. 1989 m. ji pradėjo dirbti Marijampolės rajono ligoninėje. „Labai darnus kolektyvas, kolegų aukšta profesinė kompetencija, puikus administravimas, komunikacija, palankios sąlygos profesiniam tobulėjimui, ideali švara, neapsakoma II-ojo chirurginio skyriaus aura! Kas gali būti geriau? Todėl per kelis dešimtmečius nebuvo ribos tarp darbo ir gyvenimo. Jie vienas kitą papildė“.
Atsidavusiai savo profesinei veiklai gydytojai, 1991-07-10 suteikta pirmoji, o 1996-06-17 aukščiausia gydytojo otorinolaringologo kvalifikacinė kategorija. Žvelgdama į nueitą profesinio tobulėjimo ir mokymosi kelių gydytoja su malonumu prisimena specializacijas Maskvoje, Sankt Peterburge, Omske (Rusija), Bialystoke, Varšuvoje (Lenkija), Vyborge, Kopenhagoje (Danija), Taline (Estija).
Daugiau nei trisdešimt metų atidavusi Marijampolės ligoninei, kuri buvo lyg antri namai, gydytoja nerimauja dėl ligoninės ateities. „Gabūs, charizmatiški vadovai – vienetiniai. Jie reikalingi visur ir visiems, todėl pasikeitus administracijai, pasijutome „ežiukais rūke“, o gydymo įstaigos gyvybingumą apibūdinanti sinusoidė ryškiai sumažino amplitudę... Mūsų ligoninė serga. Labai rimtai. Kaip ir apie bet kurį ligonį, ar atsidūrusį bėdoje, daug kalbėti nepadoru.Tiesiog sunku ir gaila, nes daugumai jaunų specialistų ji tapo tik tarpine stotele.“