Jonas Reitelaitis
Lietuvos katalikų kunigas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, kultūros istorikas
Straipsnį parengė - Arūnas Kapsevičius
Suvalkijos kraštas tiek turtingas žmonėmis, vyrais ir moterimis, kurie yra nuveikią didžiulius darbus Lietuvai, mūsų kraštui, todėl šiandien turime „bėdą“, vieni ar kiti garbingi ir nusipelnę žmonės bei jų darbai primirštami arba tiesiog nuskęsta užmarštyje. Jau vien tai, kad mes suvalkiečiai davėme Lietuvai valstybės idėją, himną, literatūrinę kalbą, kitam regionui būtų pasididžiavimo viršūnė...
Jonas Reitelaitis, visų pirma, buvo kunigas, todėl pacituosiu evangeliją pagal Matą , - vienas žmogus iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris gavęs vieną, nuėjo iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus....
Čia talentas - piniginis vienetas, tačiau lietuvių kalboje, o ir aplinkinių šalių kalbose, talentas reiškia išskirtinius gebėjimus vienoje ar kitoje srityje. Jonas Reitelaitis iš Dievo gavo visus penkis ir juos padaugino iki dešimties.
Kunigas, istorikas, lietuvybės žadintojas, žolininkas, statybininkas, architektas, dailidė, audėjas, tautosakos rinkėjas, bendruomenės būrėjas ir organizatorius bei plačių demokratinių pažiūrų žmogus.
Tais pačiais metais Jonas Reitelaitis buvo perkeltas į Lietuvą į Šventežerį. Čia įkūrė pradžios mokyklą, rinko tautosaką ir 1914 metais tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. 1916 metais buvo paskirtas vikaru į Seirijus. Čia jį, be pastoracinio darbo, užgriuvo bažnyčios statybos rūpesčiai, nes šie darbai buvo visiškai apleisti. Būtent tai paskatino jaunąjį kunigą Seirijuose pastatyti lentpjūvę, o kitą, jau su malūnu, Leipalingyje. Pradėjus kurtis lietuvių valdžiai, jis - „susirinkus didelei žmonių miniai kunigas Jonas Reitelaitis atnešė lietuvišką trispalvę, kurią čia pat pašventino“. Seirijuose jis prisidėjo prie lietuviškos mokyklos įkūrimo ir amatų kursų organizavimo“. Jonas Reitelaitis dalyvavo 1917 metų rugsėjo 21 dienos Lietuvių konferencijoje, kuri išrinko tarybą, paskelbusią Lietuvos Nepriklausomybę.
Kunigo talentai labiausiai atsiskleidė Krikštonyse. 1927 metų gegužės mėnesį jis buvo paskirtas naujos Krikštonių parapijos klebonu. Naujos parapijos kūrimą pradėjo nuo aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimo, - „po to, prireikė naujų rastų, lentų, stogo ir darbininkų. Imta kalėdoti po visą apylinkę: vieni išsivijo, kiti davė aukų pinigais, medžiaga ir darbu. Padarius šį darbą akvatninkai pailso, užėjo javų valymo darbymetė ir bažnyčios klausimas numirė“.
„Per visą balandžio ir gegužės mėnesį buvau užimtas įvairiom statybom: tvarto, klebonijos, laikinosios bažnyčios“.
Ir dar viena citata, kaip jis tapo bažnyčios projektuotoju, - „būdamas Kaune buvau užėjęs pas inžinierius dėl bažnyčios plano. Buvau pas Dubeneckį, Landsbergį ir dar pas dvejetą. Visi nenorėjo daryti plano sulig mano pageidavimo ir siūlė jau turimus, girdami, kad tai esą lietuviškas gražus stilius. ... Ir kas blogiausia, kad vienas už pagamintą planą pareikalavo 5000 litų, kitas (Dubeneckis) pasakė, kad žemiausia kaina būsianti 3000 litų. Statybos kasoje nebuvo nei cento ir nematyti buvo nei iš kur juos paimti.... tariausi su komitetais, jie pinigams šaltinio nežinojo, jie norėjo tik statyti, nes statybai medžiagos buvo: cemento, akmenų, žvyriaus. Pasiklausiau dekano ir parodžiau jam savo sustatytą planą. Dekanas patarė patiems statyti tik žiūrėti, kad tvirtai būtų padaryta. Taip užsimojau bažnyčią statyti 10 litų kasoje turėdamas.“
Kunigo pasiryžimas virto tikrove, 1935 metais iškilo Kristaus karaliaus vardo bažnyčia, kaip ir visas Krikštonių miestelis. Jonas Reitelaitis čia pastatė: mūrinę kleboniją su didele parapijos sale, ūkio pastatus, medinę špitolę, dvi mokyklas ir kita. Antrąją mokyklą užbaigė apie 1949 metus. Įdomu tai, kad slaptame rašte Religinių kultų reikalų tarybos prie TSRS ministrų tarybos įgaliotinis LTSR Bronius Leonas Pušinis kreipėsi į LTSR ministrų tarybos pirmininką Mečislovą Gedvilą su siūlymu už visuomeninių pastatų statybą kunigą Joną Reitelaitį atleisti nuo mokesčių o gal net už nuopelnus įteikti garbės lakštą. Tačiau visi pastatai buvo nusavinti ir atiteko kolūkio reikmėms, o kunigas turėjo įsikurti mažame namelyje, tarsi užsidarė gyvenimo ratas – gimė mažoje trobelėje ir gyvenimą užbaigė vėl kaip kampininkas.
1963 metų rugsėjo 1 dieną Jonas Reitelaitis šventė 50 – ties metų kunigystės jubiliejų. Švenčiant švč. Marijos – Ligonių globėjos atlaidus ir minint kunigo jubiliejų, žmonių susirinko pilna bažnyčia ir gal penkis kartus apie bažnyčią, pamaldas laikė keturi kunigai, į iškilmes atvyko ir sveikinimą perskaitė Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris St. Telksnys.
