Antanas Šergalis
Tautodailininkas, medžio drožėjas, Liongino Šepkos premijos laureatas
Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė
Antanas Šergalis – visą gyvenimą gyvenęs greta meno ugdė subtilų, brandų ir išlavintą skonį kūrybai. Drožti medį pradėjo sulaukęs maždaug penkiasdešimties metų, tuo metu atsiskleidė visi A. Šergalio gabumai. Jo kūryboje dominuoja realistiniai vaizdiniai, peizažai, kaimo, senosios buities elementai, dažnai vyrauja religinė tematika.A. Šergalis 1997 m. tapo Liongino Šepkos premijos laureatu.
Kuklusis menininkas – Liongino Šepkos premijos laureatas
Tautodailininkų pasaulyje niekam ne paslaptis, kad A. Šergalis yra sulaukęs puikaus kritikų įvertinimo, jo darbai yra gavę ne vieną apdovanojimą, o 1997 m. laimėta prestižinė Liongino Šepkos premija tik įrodė šio menininko gabumus. Visgi pats tautodailininkas savo darbų niekada neaukština, priešingai, jis be galo kuklus ir savikritiškas: „Visi kiti medžio drožėjai man patinka labiau už mane, ir viskas. Man su drožyba sunku ir šiandien, ji man lyg ir nebūtina, lyg ir nesiseka. Bet štai noriu kartais drožti, ir nors tu ką“ (Apie drožybą be sentimentų// Šeimininkė, 2008-01-09). Menininkas kartais papokštauja, kad dar nėra sukūręs tokio paveikslo, kurį norėtų pats nusipirkti ir pasikabinti namuose, bet noras kurti ir dalintis savo mintimis bei darbais perkopia visus įsitikinimus.
1997 m. Rokiškio krašto muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta L. Šepkos 90-osioms metinėms atminti. Šis renginys sutraukė net 28 drožėjus iš visos Lietuvos, o premijai laimėti kovojo 240 įvairios tematikos drožinių. Įveikęs didelę konkurenciją, premijos laureatu tapo marijampolietis A. Šergalis. Būtent ši prizinė vieta laikoma svarbiausiu tautodailininko įvertinimu jo kūrybiniame gyvenime.