Vladas Bartlingas

Provizorius

Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė

Faktai

Gimė	1875-01-01
Gimė	Tiksli gimimo data nežinoma. Gimė Gižuose
Mirė	1936-01-01
Mirė	Tiksli mirties data nežinoma. Mirė Marijampolėje
Kapavietė	Marijampolės senosios kapinės
Motina	Magdalena Lazauskaitė
Tėvas	Juozas Bartlingas
Sutuoktinis (-ė)	Gražina Irena Radziukynaitė
Vaikai	Danutė, Irena Sofija, Jadvyga, Elena, Gražina Janina ir Vladas

Gabus provizorius iš Gižų valsčiaus

V. Bartlingas augo Gižų vargoninko šeimoje, buvo vyriausias vaikas šeimoje. Pirmuosius mokslo vaisius brandino Gižų pradinėje mokykloje (baigė 4 klases), vėliau įstojo į Marijampolės gimnaziją. Po viduriniųjų mokslų įstojo į Varšuvos universitetą, kur įgijo provizoriaus specialybę ir 1903 m. pradėjo dirbti J. Buksickio vaistinėje.

V. Bartlingas netrukus pradėjo dirbti Marijampolėje, kur už 14 000 rublių nusipirko dviaukštį mūrinį pastatą ir ten įkurdino nuosavą vaistinę. Per kelis dešimtmečius vaistininkas ėmė garsėti kaip puikus verslininkas, aktyviai dalyvavo lietuviškame visuomeniniame judėjime, mėgo ūkininkauti, mylėjo arklius, netoli Marijampolės įsigijo stambų ūkį ir jį išpuoselėjo. 1907 m. kartu su kitais vaistininkais, provizoriais: Kazimieru Aglinskiu, Juozu Matulaičiu, Antanu Bruckumi, įsitraukė į Lietuvos mokslo draugijos veiklą.

Vaistininkas dirbęs dėl žmonių

J. Basanavičiaus aikštėje XX a. pradžioje (tuomet Turgaus aikštė), vykstant turgui, žmonės pasitikėdami V. Bartlingiu dėl vaistų ir ligos diagnozavimo kreipdavosi ne į gydytoją, bet į vaistininką, antai jis buvo provizorius, chemijos ir farmacijos laborantas, tad puikiai išmanė įvarius gydymo būdus. Iš tų senųjų laikų mūsų senoliai dar dabar pamena keistus vaistų pavadinimus: pilvo lašai, meškos taukai ar velnio kraujas.

Istorikas R. Urbonavičius pasakoja kuriozinę situaciją iš V. Bartlingio vaistinės: „Užėjo moteriškė į vaistinę, paprašė velnio kraujo ir vaistininkas iš didelės talpos indo pila į mažą buteliuką tuos vaistus. Na moteriškė žiūrėdama į tuos pilamus vaistus klausia – Ar šviežias? – vaistininkas atsako, – Šiąnakt papjoviau.“ V. Bartlingas noriai padėdavo žmonėms medicininiais klausimais, todėl Marijampolėje buvo užsitarnavęs žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, dėl to ilgainiui šiam vaistinės pastatui prigijo V. Bartlingo vardas.

Kada tiksliai šiaurinėje Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštės dalyje išaugo mūrinis, dviaukštis pastatas tiksliai nežinoma. Nors kai kurie šaltiniai nurodo 1880 m. datą, tačiau istorikai ir kraštotyrininkai apdairiai teigia, kad tai įvyko XIX a. pabaigoje. Pastato architektas taip pat nežinomas, tačiau labai tikėtina, kad projekto autorius Marijampolės apskrities inžinierius V. Rybarskis, kuris projektavo daugumą to meto mūrinių pastatų. 1912 m. (kitais duomenimis 1905 m., 1911 m. arba 1914 m.) V. Bartlingas iš savo buvusio darbdavio nupirko vaistinės pastatą už 14 000 rublių. Pirmajame aukšte provizorius dirbo – veikė vaistinė. Antrajame – šešių kambarių bute gyveno vaistininko šeima. Pradėjęs dirbti Marijampolėje V. Bartlingas, dėl savo išmonės, žinių ir profesionalumo farmacijos srityje ilgainiui įgijo žmonių pagarbą bei pasitikėjimą.

Pastatas gyvas žmonių mintyse

Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas. Pirmajame aukšte veikė vaistinė, antrajame pamažu kūrėsi Kapsuko centrinė biblioteka (Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka), kuri 1963 m., išsikėlus vaistinei, užėmė abu pastato aukštus. 1981 m. vykstant centrinės miesto dalies rekonstrukcijai ir modernizacijai – miesto simboliu tapęs pastatas buvo nugriautas. Vyresniosios kartos marijampoliečiai tiek pastatą, tiek V. Bartlingį prisimena iki šiol.

Kalba

Teminiai rinkiniai

Pagrindinis meniu

Veidaknygė