Roma Cibulskaja
meninkė, tapytoja
Straipsnį parengė - Vaida Masaitienė
Roma Cibulskaja – tapytoja, menininkė. Kūrėjos darbuose dominuoja pastelinės spalvos, gėlės, moterys, kurių atvaizdai dažniausiai panašūs į sudvasintus objektus, šventuosius. Paveikslų spalvos – švelnios pastelinės, galima teigti, kad drobėje dominuoja harmoningas palaipsnis švelnus vienos spalvos persiliejimas į kitą. Kūriniuose daugiausiai žalios, žydros, mėlynos ir geltonos spalvos
Sielos ramybės augimas – neatsiejama kūrėjos gyvenimo dalis
Kalbant, rašant ar žvelgiant į R. Cibulskajos kūrinius jau tapo įprasta mąstyti ir apžvelgti aspektus, kurie padeda atrasti sielos ramybę. Pati kūrėja visą savo kūrybinį laikotarpį (galbūt net visą gyvenimą) teikė prioritetą gėrio ir ramybės paieškoms. Tai nestebina, kadangi daugelis sutiktų, jog su R. Cibulskaja galima kalbėtis įvairiausiomis temomis: apie filosofiją, meną, estetiką, poeziją, muziką, religijas, Rytų kultūras. Visas realistiškas pasaulis lieka antraplaniame vaidmenyje. Šį faktą pagrindžia ne tik menininkės drobėje palikti kūrybos pėdsakai, tačiau ir kiti gyvenimo faktai, pavyzdžiui, piligriminė kelionė į Indiją. Visą gyvenimą svajojusi aplankyti nepažintą tolimą kraštą, R. Cibulskaja vos gavusi galimybę pasinėrė į avantiūrą ir vyko ne bet kur, o į Prašanti Nilajamą (Indiją), kur gyveno dvasinis mokytojas Satja Sai Baba. Mėnesį trukusioje piligriminėje kelionėje R. Cibulskaja klausė dvasinio mokytojo paskaitų, pamokymų, jo vedamos filosofijos, kurioje dominuoja žmonių, religijų vienybė, pagarba motinoms, moterims bei šeimai. Būtent R. Cibulskaja spaudoje dažnai kritikuoja šiuolaikines ydas ir akcentuoja šeimos vienybę: „Stebėdamiesi sunkiai normaliam protui suvokiamais žiaurumais, smurtu, gal nesuvokiame, jog pjauname tai ką patys pasėjome. Iš kur išaugs tas gėris, dvasinis žmogaus grožis, jeigu mes jo neįdėjome į savo vaiką? Tačiau jeigu mes į savo atžalas neįdėsime dvasinio prado, tai jo ir nebus. Žmogus šiandien bando klonuoti žmogų, tačiau kas į tuos klonus įdės dvasią, dvasingumą?“ (Roma Cibulskaja: „Didžiausia kūryba – žmogaus gimimas“/Suvalkietis, 2003 m. gegužės 10 d., p. 6).
