Vsevolodas Mileris (Vsevolod Miller)

Kitų kelionių užsienyje metu paskelbė mokslinių straipsnių čekų ir vokiečių moksliniuose leidiniuose. 1876 m. apgynė magistro disertaciją. Dėstė sanskritą ir Rytų senovės istoriją, senąją rusų kalbos ir literatūros istoriją. 1877 m. išleido knygą „Požiūris į sakmę ąpie Igorio žygį“. Daug keliavo po Kaukazą. Jo mokslinių tyrimų kryptis pasuko Rytų šalių istorijos link. 1879 m. Milleris pradėjo Irano kalbų Kaukaze lyginamosios gramatikos ir Kaukazo etnografijos tyrimą. Išmokęs osetinų kalbą, jis 1880 m. išvyko į kalnus ir ten rinko osetinų pasakas ir legendas. Osetinų gyvosios kalbos tyrimų rezultatus 1881 - 1882 m. aprašė dviejų dalių knygoje „Osetijos etiudai“ („Osetinskije etiudy“). Knygos atitiko visus mokslinio darbo reikalavimus ir už jas V.Mileriui buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1887 m. išleido dar vieną šios knygos tomą, kuriame aprašė Osetijos istoriją ir pateikė kai kurių lingvistikos pastebėjimų. Ir vėliau V.Mileris tęsė etnografinius tyrimus Kaukaze, rašė mokslinius darbus, kuriuose rėmėsi muziejuose saugomu etnografijos palikimu. Nuo 1892 m. perėjo dirbti į rusų kalbos ir literatūros katedrą: tyrinėjo rusų epą. Tyrimų rezultatus aprašė daugybėje mokslo darbų. Pamažu mokslininkas orientavosi iš lingvistikos link etnografinio poezijos palikimo tyrinėjimo.