- Gimė1850-09-16, Papečkių k. Kaupiškio valsč. Vilkaviškio r.
- Mirė1916-01-20, Jaroslavlio m. Rusijoje
- MotinaMagdalena Pauliukonytė-Kriaučiūnienė
- TėvasKazimieras Kriaučiūnas
- Sutuoktinis (-ė)Sofija Zalevska-Arminienė-Kriaučiūnienė (1849–1912 m.)
Petras Kriaučiūnas (1850-09-16, Papečkių k., Kaupiškio valsč., Vilkaviškio r. – 1916-01-20, Jaroslavlio m., Rusija) Lietuvos mokytojas, knygnešys, kalbininkas, tautinio atgimimo žadintojas.
P. Kriaučiūnas pradžios mokslus pradėjo Vištytyje, o Pajevonyje pas mokytoją Bučinską ruošėsi stojimams į gimnaziją. 1864 m. įstojo į Marijampolės keturklasę mokyklą, kuri 1867 m. pertvarkytą į gimnaziją. XIX a. antrojoje pusėje Marijampolė buvo sulenkėjusi, o gimnazijoje vyravo rusų kalba vedamos pamokos, todėl jaunam lietuviui visą laiką leidžiant tokioje aplinkoje buvo lengva prarasti savo tautinį identitetą, tačiau P. Kriaučiūnas nepasidavė nei rusinimui, nei lenkinimui, jis nuožmiai kovojo dėl savo tautos ir kalbos išlikimo.
Baigęs gimnaziją P. Kriaučiūnas 1876 m. įstojo į Petrapilio dvasininkų akademiją, čia jis įgijo filologijos išsilavinimą, tačiau dėl įvairių politinių aplinkybių prarado galimybę tapti kunigu ir grįžo į Lietuvą. Gimtojoje šalyje jis pasirinko mokytojo kelią, tad 1881 m. baigė Varšuvos universitetą ir tapo lotynų kalbos mokytoju Marijampolės gimnazijoje. Šis P. Kriaučiūno gyvenimo periodas buvo produktyviausias puoselėjant lietuvių tautinį identitetą. Būdamas pedagogu moksleivius mokė lietuvių kalbos, atsisakė kirilicos, pamokų metu žadino patriotizmą ir mokė istorijos. Šiuo laikotarpiu P. Kriaučiūnas rėmė „Aušros“ laikraštį: redagavo tekstus, šelpė pinigais ir platino laikraštį lietuvių tarpe. Dalyvavo pirmame varpininkų suvažiavime. Visgi jo patriotinė veikla buvo pastebėta caro valdininkų, todėl P. Kriaučiūnas 1889 m. vedė P. Armino našlę ir buvo perkeltas į Plokščius.
Plokščiuose P. Kriaučiūnas savo įtakos neprarado, jis ir toliau kėlė lietuvių tautinį identitetą, tačiau dėl savo veiklos prarado mokytojo darbą ir sugrįžo į Marijampolę, kur pradėjo dirbti advokatu. 1897-10-24 skaitė referatą „Mitologinės ištraukos apie ugnį, vandenį ir vėles“, dirbo prie lietuviškos spaudos atgavimo, 1900 m. Peterburgo kalbininkų draugijoje skaitė pranešimą lietuviško raidyno tema.
1906-09-15 sugrįžo į Marijampolės gimnaziją: dirbo lietuvių ir lotynų kalbos mokytoju, dėstė teisės pagrindus ir rūpinosi biblioteka. Papildomai dirbo „Žiburio“ ir „Breverniūtės“ mergaičių gimnazijose. 1909 m. išleido lotynų sintaksės vadovėlį. Prasidėjus karui P. Kriaučiūnas persikėlė į Vilnių, o vėliau į Jeroslavlį, tačiau vos išvykus tautos žadintoją pakirto liga. Seni negalavimai, skurdas ir tėvynės ilgesys paspartino P. Kriaučiūno kelią anapilin. Šis lietuvių tautai ir kalbai svarbus žmogus mirė 1916-01-20 Jeroslavilyje ten pat ir palaidotas. Kapas iki šių dienų neišliko, P. Kriaučiūno palaikai pradingę, todėl Marijampolės senosiose kapinėse atidengtas jo kenotafas.
2000-09-16 Marijampolės senosiose kapinėse atidengtas paminklas-kenotafas Petrui Kriaučiūnui. Skulptorius Julius Narušis
(1850-09-16–1916-01-20) Lietuvos mokytojas, knygnešys, kalbininkas, tautinio atgimimo žadintojas.
(1851-11-23–1927-02-16) 1918.02.18 Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, visuomenės veikėjas, ideologas, kultūros istorikas, folkloristas, gydytojas.
(1986-12-30–1930-02-23) kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą.
(1845-05-31–1921-12-07) lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja.
(1856-04-21–1925-10-25) lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja.
(1855–1932) varpininkas, mokytojas.
(1856-10-21–1919-04-09) visuomenės veikėjas, gydytojas, Jono ir Petro Vileišių, kurie taip pat buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, brolis.
(1858–1916) gydytojas, lietuvybės žadintojas, lietuviškos spaudos skleidėjas.
(1852-11-02–1916-11-28) dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
(1856-04-22–1916-06-16) knygnešys, Lietuvos revoliucinis ir kultūros veikėjas.
(1855-03-05–1937-06-14) Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.
(1860-01-07–1920-07-06) gydytojas, aušrininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas.
(1849-04-20–1919-05-31) žurnalistas, poetas, publicistas, tautosakininkas, kultūrininkas, knygnešys.
(1864-01-27–1932-08-11) Lietuvos gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas.
Aleksandro Puškino eilėraštis „Ar per gatves einu tvenksmingas...“ ritmingas, lyriškas ir nenukrypstantis nuo realistiškos pasaulio vaizdavimo tradicijos. Šios eilės nėra turtingos metaforomis ir metonimijomis, tačiau pati filosofinė mintis yra iškalbinga: Puškinas eilėraštyje samprotauja apie žmogaus egzistencijos trapumą. Svarbu pabrėžti šio rankraščio išskirtinumą – tai autentiškas ir unikalus paties Petro Kriaučiūno išverstas ir užrašytas eilėraštis. Pabaigoje vertimo galima aiškiai įžiūrėti autoriaus parašą, taip pat lyginant su kitais P. Kriaučiūno raštais galima atpažinti tautos žadintojo plunksnos braižą. Tad šis rankraštis yra svarbus šaltinis tekstologams ir istorikams.
Jurgio Mikšos (pirmojo „Aušros“ redaktoriaus) autografų albume Petras Kriaučiūnas įrašė 5 stulpelius iš Silvestro Gimžausko eilėraščių rinktinės „Lietuvos bičiuolis“. Poetas XIX a. tarp lietuvių šviesuomenės garsėjo, kaip tikras Lietuvos patriotas, o jo eilėraščiai dvelkiantys meile tėvynei subrandino aušrininkus. Todėl ir šis S. Gimžausko eilėraščio nuorašas alsuoja meile Lietuvai ir lietuvių kalbai. Svarbu pabrėžti šio rankraščio išskirtinumą – tai autentiškas ir unikalus paties Petro Kriaučiūno ranka užrašytas eilėraštis. Pabaigoje teksto aiškiai įžiūrimas autoriaus parašas, taip pat lyginant su kitais P. Kriaučiūno raštais galima atpažinti tautos žadintojo plunksnos braižą. Rankraštyje yra komentaras vokiečių kalba. Tad šis eilėraščio nuorašas yra svarbus šaltinis tekstologams ir istorikams.
XXVII knygos mėgėjų draugija, šiais metais mininti 25-ąsias atkūrimo metines, išleido naująjį, VI-ąjį Metraščio tomą. Jubiliejiniams Lietuvos metams skirtame leidinyje publikuotas ir Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos bibliografės Loretos Skinkienės straipsnis „Vardas, kuriuo didžiuojamės“, kuriame pasakojama apie tautinio atgimimo lyderio, pedagogo, knygnešio, kalbininko, erudito Petro Kriaučiūno darbus, visuomeninę veiklą, lietuvybės skatinimą. Kviečiame perskaityti straipsnio elektroninę versiją ir susipažinti su viso metraščio turiniu.
Plačiau apie XXVII knygos mėgėjų draugiją galite rasti draugijos interneto svetainėje.
Gustaitis, Motiejus. Petras Kriaučiūnas: monografija. – Kaunas; Marijampolė, „Dirvos“ b-vė,1926.
Karalius lietuviškasis – Petras Kriaučiūnas – lietuvių tautinio atgimimo Sūduvoje pradininkas// Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, [internetinė prieiga http://marvb.lt/index.php/mano-krastas/virtualios-parodos/karalius-lietuviskasis] [žiūrėta 2017.04.11]
Marijampolės mokytojai. – Šiauliai, 1998. – P. 15-22.
Petras Kriaučiūnas: [kultūros veikėjas, pedagogas]: bibliografijos rodyklė/ Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka; sudarė Dalia Giniuvienė. – Marijampolė: Piko valanda, 2000. – 79, [1] p
Vaišnora, Juozas. Petras Kriaučiūnas lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje: 45 metų (1916–1961) mirties proga// Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T.1(1965), p. 117–141.