VYTAUTAS PETRUŠKEVIČIUS
Inžinierius statybininkas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys
Straipsnį parengė - Loreta Skinkienė
Faktai
Gimė | 1927-07-14 |
---|---|
Bubelių k. Seinų valsč., Suvalkų apskr. | |
Mirė | 2013-07-25 |
Marijampolė | |
Kapavietė | Marijampolės senosios kapinės (P. Armino g.) |
Tėvas | Jonas Petruškevičius (1880–1966 m.) |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Svigarytė-Petruškevičienė (1937?–1963 m.), Ona Ilgūnaitė-Petruškevičienė |
Vaikai | sūnus Vaidas |
Vytautas Petruškevičius užaugo didelėje lietuviškoje šeimoje. Vaikystė prabėgo Lenkijoje, Seinų krašte, kur baigė lenkišką pradinę mokyklą. Iš viršaičio negavęs pažymos, kad yra lietuvis, neteko galimybės mokytis lietuviškoje Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.1939 m. įstojo į Seinų lenkišką gimnaziją, buvusią, kas yra dažnos kratos ir lietuviškos spaudos draudimas. 1939 m. Fašistinei kariuomenei užėmus Lenkiją gimnazija buvo uždaryta. 1940 m. kirtęs demarkacinę linija pagaliau tampa Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniu. 1941 m. Petruškevičių šeima kartu su tūkstančiais Lenkijos lietuvių, buvo ištremti į Marijampolės valsč., o 1942 m. dar kartą į Ukmergės valsč.
Iki 1943-ųjų V. Petruškevičius mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. 1944 m. įstojo į Ukmergės mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. 1945 m. įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. 1946 m. ją puikiai baigęs, kaip mokantis lenkų kalbą gavo paskyrimą į Vilniaus miesto 22-ąją pradžios mokyklą.
Gyvendamas Vilniuje įsitraukia į pogrindinę Lietuvos Tautinės partijos veiklą. Tik 1997 m. V. Petruškevičius sužinojo, kad ši organizacija jau buvo KGB kontroliuojama, todėl jau 1947-11-06 jis buvo areštuotas Vilniuje ir nuteistas aštuoneriems metams. Iki 1948 m. kovo kalintas Vilniuje KGB rūsiuose, vėliau Lukiškių kalėjime ir Leningrado (Rusija) persiuntimo punkte. Prasidėjo klajonės po lagerius: 1948–1950 m. kalėjo Vostokurallage (Verchniaja Tavga), 1950–1951 m. Čiurubai Nuroje (Karaganda, Kazachija), 1951–1953 m. 5 lagpunkte (Karaganda), 1953–1955 m. Kamyšlage (Omskas, Rusija). 1955 m ištremtas į Aktasą (Karagandos priemiestis). Karagandos tremtiniai būrėsi į bendruomenę palaikydami vieną kitą, švęsdami religines ir tautines šventes. 1956 m. susituokė su Elena Svigaryte. 1957 m. dėl aktyvios lietuviškos veiklos buvo areštuotas kartu su kunigu Pranu Adomaičiu ir po trijų dienų paleistas. 1958 m. su žmona sugrįžo į Lietuvą. 1959 m. ir vėl buvo areštuotas, nuteistas aštuoneriems metams. Vėliau bausmė sumažinta iki trejų metų. Ir vėl lageriai: 1959–1960 m. Taišetlagas (Taišetas, Irkutsko sr., Rusija), 1960–1962 m. Dublagas (Mordovija, Rusija).
1964 m. įstojo į Kauno Politechnikos instituto Civilinės ir pramoninės statybos fakulteto neakivaizdinį skyrių. 1970 m. buvo įteiktas inžinieriaus statybininko diplomas. Atsakingas ir gabus inžinierius 1973 m. jau dirbo Kapsuko Statybos valdybos apdailos aikštelės viršininku.
Apdovanojimai
Šaltiniai
2. Juos lydėjo šventas jausmas: 32 Marijampolėje ir Marijampolės apskrityje gyvenančių buvusių politinių kalinių bei tremtinių atsiminimai / [sudarytojai Danutė Vidrinskienė ir Zigmantas Vidrinskas]. – Marijampolė: [Piko valanda], 2001. – P. 117–161.
Šaltiniai
2. Juos lydėjo šventas jausmas: 32 Marijampolėje ir Marijampolės apskrityje gyvenančių buvusių politinių kalinių bei tremtinių atsiminimai / [sudarytojai Danutė Vidrinskienė ir Zigmantas Vidrinskas]. – Marijampolė: [Piko valanda], 2001. – P. 117–161.