Minint Jono Basanavičiaus 150–ąsias gimimo metines 2001-11-24 ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos sienos atidengta atminimo lenta: „Jonas Basanavičius / 1851–1927 / Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, daktaras, mokslininkas, Nacionalinio sąjūdžio ideologas ir vadovas, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius. / „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Jonas Basanavičius“. Atminimo lentą nukalė skulptorius Julius Narušis.

Ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pastato 2003-05-31 atidengta atminimo lenta skirta šios mokyklos auklėtiniui ir pedagogui, Lietuvių tautinio atgimimo Sūduvoje pradininkui Petrui Kriaučiūnui. Atminimo lentą sukūrė skulptorius Julius Narušis.

Ąžuolinė skulptūra atidengta 2001-04-28 minint Marijampolės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos (dabar Marijampolės kolegija) 75 metų jubiliejų.

Minint pirmo viešo lietuviško vakaro Marijampolėje šimtmetį 2005-05-22 skvere prie Marijampolės municipalinio dramos teatro atidengtas, 4,6 m aukščio, tautodailininko Algimanto Sakalausko sukurtas stogastulpis.

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriaus šiaurės vakarų kampe 2000 m. pastatytas ąžuolinis 7,2 m. aukščio dvipusis koplytstulpis.

Medinis kryžius, skirtas Vilkaviškio vyskupijos 80 metų jubiliejui, pastatytas 2006 m. Vilkaviškio vyskupijos kurijos kieme, prie pietinės pastato sienos. Ąžuolinį 6 metrų aukščio kryžių puošia dvi medinės skulptūros: Nukryžiuotasis ir Švč. Mergelė Marija sopulingoji.

Ąžuolinis ornamentuotas kryžius (3,2 m. aukščio) pastatytas kunigo Pranciškaus Šulskio MIC sodyboje (P. Armino g. 18). 1989 m. Kryžių sukūrė marijampolietis meistras Albinas Sinkevičius.

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios pietvakariniame kampe 2003 m. pastatytas ąžuolinis, 7,5 m aukščio, dvipusis kryžius.

1985 m. įrengiant Poezijos parką pastatyta  pirmoji (ir ilgą laiką vienintelė) parko skulptūra „Šešupė".

„Sveiks svieteli margs...“ – su praeiviais sveikinasi lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.

Akį traukia prie Marijampolės Kultūros centro prigludęs Sūduvos laukų žolynais ir sunkiomis teatro uždangos klostėmis išpuoštas stačiakampis marmuro luitas ant kurio nutūpusi čiulba lakštingala.

2000 m. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriuje (prie pietinės sienos) pastatyta skulptoriaus Juliaus Narušio skulptūra „Pieta“.

Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione 2001-11-23 atidengtas paminklas Geležiniam vilkui.

Aikštėje, priešais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką, 1993-01-06 atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas: „metale įamžino rašytojo dvasios pasaulį bei kūrybos palikimą“. Projektą parengė architektas Valentinas Medelis.

Paminklo statybą, Vytauto Kernagio atminimui, inicijavo kasmet Vekeriotiškės k. Alenskų sodyboje organizuojamo bardų muzikai skirto renginio „Vakaras prie laužo“ dalyviai ir organizatoriai.

Vytauto Didžiojo parke 1991-06-14 atidengta Kančių koplytėlė, kurios papėdėje įmūrytas užrašas: „Naktiniuos tardymuos melu apraizgė ir smurtu vertė nekaltus išduot. Nuo gimto kelmo su krauju mus plėšė. Sumindė batais kaustytais žaizdas" (A. Miškinis 1940–1955 m.)

2003-11-21 minint Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus dešimtmetį, Vytauto Didžiojo parke atidengtas paminklas Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Priešais Rygiškių Jono gimnazijos rūmus 1992-12-15 atidengtas paminklas lietuvių kalbos tėvui Jonui Jablonskiui.

Vytauto Didžiojo parke 2010-05-22 iškilmingai atidengtas paminklas LDK Vytautui Didžiąjam. Paminklo autorius skulptorius Julius Narušis, architektė Vida Naumavičienė.

J. Basanavičiaus aikštėje 2009-09-06 atidengtas  paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Beveik 20 metrų aukščio, 300 tonų sveriantį monumentą iš rausvo kiniško granito ir nerūdijančio plieno sukūrė skulptorius Kęstutis Balčiūnas.