Šiame name 1911 m. pradėjo dirbti pirmasis Marijampolės kino teatras „Palas“.
Manoma, kad šis pastatas Turgaus (J. Basanavičiaus) aikštėje iškilo XIX a. I-oje pusėje po 1815 m. gaisro.
Svarbiu XIX–XX a. sandūros momentu šiaurinės miesto dalies akį traukiančiu akcentu tapo savito silueto sinagoga ir beit midrašas (maldos namai, kuriuose buvo studijuojama Tora).
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorija neatsiejama nuo XIX a. pabaigoje užgimusio Lietuvių tautinio atgimimo istorijos.
Mokytojų seminarijos parko gilumoje glaudžiasi dailus, istorizmo stiliaus, vienaukštis pastatas (Vytauto g. 45), kurį nuo praeivių žvilgsnių slepia 1944 m. įrengtos Tarybinies armijos karių kapinės ir medžių lapija.
Nuo 1919 m. karininkų klubo pastate buvo įsikūrusi mokytojų seminarija. 1925–1926 m. tame pačiame 6 ha žemės sklype, pagal miesto inžinieriaus J. Dragašiaus projektą buvo pastatyti naujieji seminarijos rūmai.
1956-02-11 tuometinė LTSR Vyriausybė nusprendė Kapsuke vėl įsteigti Valstybinį dramos teatrą. Marijampoliečiai (tuomet kapsukiečiai) labai laukė iš Vilniaus atvykstančių jaunųjų aktorių.
Ąžuolinis 4 metrų aukščio stogastulpis pastatytas 1996-04-28 minint Marijampolės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos (dabar Marijampolės kolegija) 70 metų jubiliejų.
Neoklasicizmo formų mūrinis namas pastatytas 1938 m. pagal inžinieriaus Juozo Dragašiaus projektą. Šiame pastate dar 1940 m. įsikūrė NKVD, vėliau Gestapas, nuo 1944 m. šeimininkavo NKVD ir NKGB.
Modernizmo stiliaus, mūrinis, dviejų aukštų su rūsiais namas pastatytas 1933 m. pagal Juozo Dragašiaus projektą. Jame įsikūrė Marijampolės valsčiaus savivaldybė. 1944–1953 m. pastate šeimininkavo NKVD, NKGB liaudies gynėjai. Tuo metu čia buvo kalinami, kankinami ir žudomi žmonės.
Turgaus halė pastatyta 1932 m. pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą. Tai vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, salinės struktūros statinys.
Pilkas pastatas P.Vaičaičio gatvėje, pažymėtas 16 numeriu, daugumai vyresniosios kartos marijampoliečių žinomas kaip žymaus visuomenės veikėjo advokato Andriaus Bulotos (1872-1941) namas, kuriame gyveno ir mirė Žemaitė. O kaip yra iš tiesų?
Marijampolės kultūros rūmai įsikūrę pačioje miesto širdyje. Pastato teritorija ribojasi su dviem seniausiomis miesto gatvėmis – Vilkaviškio (pietuose) ir Kauno (rytuose).
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Marijampolės kultūrinis gyvenimas susidūrė su didele problema – miestui trūko profesionalios scenos su erdvia žiūrovų sale.
Pastatas Vytauto g. Nr. 26, marijampoliečiams geriau žinomas kaip gydytojo Vlado Bagdono namas, pastatytas 1931 m. (kitur 1932 m.) pagal architekto Juozo Dragašiaus projektą.
J. Bendoriaus gatvėje, priešais Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, stovi vieno aukšto mūrinis pastatas. Manoma, jog jis pastatytas XVIII a. pab. (tikslesnės datos šaltiniai nenurodo).
Gausi Mokolų, Degučių mikrorajono ir aplinkinių kaimų katalikų bendruomenė ilgai beldėsi (nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo) į civilinės ir dvasiškosios valdžios duris prašydami jiems pastatyti bažnyčią.
Šv.Trejybės stačiatikių cerkvė pastatyta miesto senosiose kapinėse 1907 m. (kitur 1901 m.). Manoma, kad projekto autorius – apskrities inžinierius Valerijus Rybarskis.
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Spėjama, kad sinagoga suprojektuota architekto Valerijaus Rybarskio 1899 m.
Marijampolės evangelikų bendruomenė 1819 m. gavo leidimą įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią.