Šalia Želsvos, Triobiškių kaime, prie vaizdingo Šešupės vingio, prigludusi Botyrių sodyba - lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros paminklas - svarbus ne tik Marijampolės krašto žmonėms. Šioje sodyboje gimė knygnešys Juozas Botyrius bei mokytojas, tautosakos rinkėjas Andrius Botyrius, čia lankėsi mokslininkai: kalbininkas Filipas Fortunatovas ir etnografas Vsevolodas Mileris.

Lauko akmenų ir plytų mūro bažnyčia pastatyta 1895 m. stovi Gudelių miestelio centre prie aikštės.

Kada tiksliai atsikuriantis Marijonų vienuolynas įsteigė ūkį Patašinės kaime, nežinome. Greičiausiai tai įvyko XX a. antrojo ir trečiojo dešimtmečio sandūroje. Ūkis pradėjo kurtis iš vienuolynan stojusių asmenų , daugiausiai merginų, dalių (kraičio). Žemes dovanodavo arba testamentu palikdavo stambesnieji ūkininkai. Ūkį prižiūrėjo, jame dirbo ir nuolat gyveno keletas vienuolių bei kunigas. Vienuolyno žemėse iškilo gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia yra gražaus komplekso centrinė ašis. Dar du objektai (be bažnyčios) yra įtraukti į LR Kultūros vertybių registrą: bažnyčios šventoriaus vartai ir klebonijos-vienuolyno (naujokyno) pastatas. Kompleksas saugomas kaip Suvalkijos regionui svarbus sakralinis architektūros paveldo objektas, įamžinantis svarbius istorinius įvykius. Pastatus supa gražiai tvarkomas parkas, keletas skulptūrų, bei atminimo ženklai, pasakojantys šios vietos istoriją.

Senoji Sasnavos bažnyčia stovėjusi 1817-1952 m., kaip prarastas vertingas sakralinės architektūros objektas, 2011 m. atstatytas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

1866 m. pastatyta Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia yra paprastas, tačiau monumentaliai atrodantis regioninės reikšmės architektūros paveldo objektas, kuris kartu su kitais pastatais sudaro vientisą neogotikos statinių kompleksą.

1989-06-18 Balsupiuose atidengtas stogastulpis „Sietyno“ draugijos knygnešiui Vincui Bielskui. Ąžuolinį 5,2 metrų stogastulpį išdrožė skulptorius Kęstutis Balčiūnas.

Pastatas iki 1981 m. stovėjo J. Basanavičiaus aikštėje, toje vietoje kur dabar paminklas „Tautai ir kalbai“.

Lietuvoje cukraus pramonė pradėjo kurtis 1930 m., kai Lietuvos vyriausybės pakviesta Čekoslovakijos firma „Škoda“ kartu su lietuvių įmone „Markūnas ir Brat” pietinėje Marijampolės miesto dalyje, prie geležinkelio, pradėjo statyti cukraus fabriką. „Lietuvos cukrus" duris atvėrė kitų metų spalio 15 d. ir pradėjo perdirbinėti cukrinius runkelius. Pirmuoju fabriko direktoriumi tapo Juozas Jankauskas, kuris įmonei vadovavo iki savo mirties 1937 m.

Senosios Marijampolės ligoninės pastato istorija pradedama skaičiuoti XVIII–XIX a. sandūroje, kuomet buvusioje Liudvinavo gatvėje (dab. P Armino g.) Marijampolę administravusios okupacinės prūsų valdžios iniciatyva buvo pradėtas statyti tuo metu vienas iš nedaugelio mūrinių pastatų Marijampolėje.

1919 m. Marijampolėje įkurta žydų gimnazija buvo pirmoji žydų aukštoji mokykla įkurta diasporoje ir antroji po Tel Avivo gimnazijos pasaulyje.

Pagal architekto A. Lukošaičio projektą 1939 m. šalia senosios miesto ligoninės išaugo trijų aukštų, pagal funkcionalizmo stilių statytas, sudėtingo „H“ raidės formos plano, Marijampolės apskrities ligoninės rūmų pastatas.

Marijampolės marijonų vienuolyno istorija prasideda XVIII a. viduryje.

Gražus dviaukštis pastatas netoli marijonų vienuolyno iškilo 1927 m.

1921 m. Švietimo ministerijai leidus, Marijampolėje buvo įsteigta privati, klasikinio tipo Marijonų gimnazija. Pirmaisiais metais buvo sukomplektuota tik viena klasė, kuri glaudėsi vienuolyno patalpose. 1923 m. vienuolyno teritorijoje pastatytas trijų aukštų juvenatas – gimnazija su bendrabučiu.

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika – svarbiausia Vilkaviškio vyskupijos šventovė.

Pagal Edmundo Alfonso Fryko projektą geležinkelio stotis iškilo 1925 m. 

1873 m. Kvietiškio dvaro žemėje pradėtos projektuoti Marijampolės kareivinės. Pirmieji pastatai iškilo jau 1880 m., o per paskutinįjį XIX a. dešimtmetį – administraciniai statiniai, arklidės, kareivinės, dirbtuvės, valgykla, virtuvė, mokymo pastatas ir kiti panašaus pobūdžio vienaukščiai statiniai.

Seniausioji pastato dalis pastatyta 1887 m.

Manoma, kad Kvietiškio dvaras pastatytas 1717 m.