1990-07-18 Balsupių kaimo kapinėse buvo perlaidoti knygnešio, Lietuvos valstybės visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus (1871-1958 ), jo žmonos knygnešės Agotos Bielskuvienės (1876-1946) ir sūnaus Vinco Bielskaus (1900-1952) palaikai. Šalia yra Vinco Bielskaus motinos Marijos Bielskuvienės (1849-1926) palaikai.
„Vieną vakarą Tėvas [Vincas Bielskus] pasijuto blogai. Jį paralyžavo, bet dar kalbėjo. Jo paskutiniai žodžiai buvo: “Nupirk pusę litro ir eik pas komendantą, gal jis gavo mano paliuosavimą nuo tremties, taip trokštu dar pakvėpuoti Tėvynės oru“. Po trijų dienų Tėvas mirė – 1958 metų vasario 11 d. Tiek nedaug buvo likę iki to išganingo įvykio. Tėvas mirė vasaryje, o dalinę laisvę gavom birželio 15 dieną. Bet teisės grįžti į Lietuvą tremtiniai neturėjo. Skaudžiai apverkėm Tėvo mirtį ir jo troškimą numirti Tėvynėje.
Skaudu buvo atsisveikinti su keturiais brangiais kapeliais, kurie buvo išmėtyti toli vienas nuo kito. Likusi šeimynėlės dalis rugpjūčio mėnesį 1958-aisiais, po 17 metų tremties, apleidome Sibirą. Man neramu buvo gyvenant Lietuvoje, kad tolimam Sibire liko apleisti ir išmėtyti jų kapeliai. Vis galvojau, gal ateis laikas ir bus galimybė jų palaikus pargabenti į Tėvynę. Taigi 1972 m. nuvykau Sibiran ir, gerų žmonių padedama, dar atradau jų kapelius. Palaikus sulaidojau nuolatinėse kapinėse.
Dabar, kai atbudo Tėvynė, suplevėsavo trispalvė ir Varpo dūžis kviečia ir gyvus, ir mirusius grįžti namo, mes nelikome abejingi savo artimiesiems. Jų palaikus parvežėm į tėvynę ir tuo įvykdėm jų paskutinio atodūsio prašymą – ilsėtis Lietuvos žemelėje“.
1990 m. V. Bielskaus anūkė Jolita Žebrauskienė įvykdė savo senelio valią. Pargabeno jo bei kitų artimųjų palaikus į tėvynę.1990 m. liepos 8 d. įvyko palaikų perlaidojimo iškilmės. Po mišių Keturvalakių bažnyčioje Į Balsupių kapines buvo atlydėti du karstai. Viename knygnešio, kitame jo žmonos ir sūnaus palaikai. Po ilgų trisdešimt dvejų metų Vinco Bielskaus palaikai atgulė amžinam poilsiui Balsupių kapinaitėse. Prie kapo, o vėliau ir prie koplytstulpio Vincui Bielskui Balsupių kaimo centre, buvo išsakyta daug gražių ir prasmingų žodžių. Kalbėjo anūkė J. Žebrauskienė, Lietuvos knygnešių draugijos pirmininkė I. Kubilienė, kraštotyrininkas Vincas Peckus ir kt. Prie iškilmių organizavimo itin daug prisidėjo Balsupių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Silvija Stankevičiūtė, kuri knygnešiui skyrė šiuos žodžius:
Lyg stebuklą šią dieną mes turim,
Kad kankinti, marinti badu,
Šiandien grįžta Tėvynėn lietuviai
Metaliniuos karstuos lėktuvu.
„Kai numirsiu, - parvežkit gimtinėn,
Kad pragaras žlugs, aš tikiu“.
Bielskaus prašymą šiandien išpildom –
Galvas lenkiam ties jojo karstu.
Tegul amžiną rekviem pošia
Tau Balsupių sodžiaus klevai
Ir Knygnešio tėviškės uosiai,
Trispalvę iškėlę aukštai.
Vincas Bielskus (1871-09-07 Balsupių k., Šunskų vlsč., Marijampolės apskr. – 1958- 02-11 Parbig, Tomsko sr., Rusija; 1990-07-08 palaikai perlaidoti Balsupiuose) - knygnešys, Lietuvos visuomenės veikėjas. Mokėsi Keturvalakių pradžios mokykloje, Suvalkų ir Marijampolės gimnazijose, tačiau, tėvui mirus, liko ūkininkauti gimtinėje. Savo ūkyje slėpė iš Mažosios Lietuvos atgabentą draudžiamąją lietuvišką spaudą, ją paskirstydavo ir išgabendavo kitiems knygnešiams. Buvo vienas iš „Sietyno“ draugijos steigėjų, išrinktas iždininku. Buvo vienos pirmųjų Lietuvoje ūkininkų draugijos „Žagrė“ steigėjų. Nuo 1901 m. priklausė knygnešių „Artojų“ draugijai. Kurto slapyvardžiu rašė daug korespondencijų į spaudą. 1917 m. Vincas Bielskus dalyvavo Lietuvos tarybos rinkimuose. Atsikuriant Lietuvos Nepriklausomybei, išrinktas Marijampolės apskrities vykdomojo komiteto iždininku ir komiteto įgaliotiniu perimti turtui iš vokiečių. 1918-1929 m. buvo Marijampolės tarybos narys, vėliau Marijampolės žemės ūkio tarybos ir valdybos pirmininkas. 1941 m. birželio 14 d. sovietinės valdžios ištremtas į Sibirą. Manoma, kad 1941-06-15 Vincas Bielskus kartu su broliu kunigu, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininku Pijumi Bielskumi gimtojoje sodyboje paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios aktą. Aktas kasinėjimų metu (1989 m., 2000 m.) surastas nebuvo.
Agota Bielskuvienė-Ilgūnaitė (1876 m. Balsupių k., Šunskų vlsč., Marijampolės apskr. – 1946 m. Novaja Žizne, Parbigo raj., Tomsko sr., Rusija; 1990-07-08 palaikai perlaidoti Balsupiuose) - knygnešė. Talkino vyrui Vincui Bielskui slėpti ir platinti lietuvišką spaudą. 1941 m. kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą, kur ir mirė.
Užrašas ant paveldo objekto
- AdresasBalsupių kaimo kapinės, V. Bielskaus g. 1, Balsupių k., Marijampolės sav.
- Data1990 m.
- Statusasnacionalinės reikšmės, memorialinis, istorijos paveldo objektas
Susiję vietos
Turistiniai maršrutai
Susiję dokumentai ir kiti leidiniai
Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904
Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius
2014 m. išleistame leidinyje, 2-ojoje knygos „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904“ dalyje, papildyta ir praplėsta šaltiniotyrinė medžiaga apie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, patikslintos ir papildytos pirmoje knygoje aprašytų žmonių biografijos, taip pat pateikiama 580 naujų pavardžių. Leidinys papildytas įvairiomis fotografijomis: portretais, atmintinomis vietomis, antkapiniais paminklais...
Kviečiame susipažinti su knygos turiniu, o susidomėjusius tyrimu apie Lietuvos knygnešius ir daraktorius – knygą pasiskolinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Lietuvos knyngešiai ir daraktoriai 1864–1904
Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius
Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo šimtmečio proga išleistame leidinyje skaitytojui pateikiamame bibliografiniame žinyne pirmą kartą į vieną vietą iš įvairių šaltinių ir publikacijų pabandyta surinkti knygnešius bei daraktorius, įkliuvusius ir neįkliuvusius caro administracijai, daugiau ar mažiau pasipriešinusius spaudos draudimo metais, nepaklususius draudimui skaityti lietuviškas knygas lotyniškais raštmenimis.
Kviečiame susipažinti su knygos turiniu, o susidomėjusius tyrimu apie Lietuvos knygnešius ir daraktorius – knygą pasiskolinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Senoji Marijampolės gimnazija
Peckus Vincas
Knygoje galima rasti išsamią medžiagą apie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istoriją, kuri mūsų tautos istorijoje – unikalus reiškinys. Gimnazija garsi ne vien tuo, jog buvo įkurta, norint stoti kovon prieš Lietuvos nutautimą, tačiau čia augo, brendo ir savo gyvenimo pamatus statė garsūs Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai, be kurių darbų, ko gero, neįsivaizduojama dabartinė Lietuva bei jos kultūra. Knygos puslapiai skaitytoją nukelia į tuos laikus, kai Suvalkijos krašte pradeda kurtis pirmosios mokyklos, apžvelgiami svarbiausi istoriniai įvykiai ir, žinoma, plačiausiai prisiliečiama prie senosios Marijampolės gimnazijos istorijos.
Literatūra ir šaltiniai
1.Knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus kapas (kodas 41397) // Kultūros vertybių registras. – Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
2.Knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus ir kunigo, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus gimtosios sodybos vieta (kodas 26428) . – Kultūros vertybių registras. – prieiga per internetą:
3.Knygnešys Vincas Bielskus ir "Sietynas" / Lietuvos knygnešio draugija, Marijampolės kraštotyros draugija ; [parengė Irena Kubilienė ir Jonas Laurinavičius]. – Marijampolė : Piko valanda, 2004. – 35, [2] p.
4.Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai : 1864-1904; [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius : Diemedis, 2004. – 672 p. : iliustr.
5.Še tau, barsukai : apybraižos [apie knygnešius iš Marijampolės krašto] / Justinas Sajauskas. – Marijampolė : Piko valanda, 2005. – P. 49-54.
6.Paskutinė kelionė / M. Gustaitis, V. Žukausko nuotr. // Naujasis kelias. – 1990, liep. 21, Nr. 104, p. 3.