Paminklas 1948 m. sausio 23 d. Geležinių kaime žuvusiems partizanams

1948 m. sausio 23 d. Geležinių kaime [prie Baraginės] ties Žolynais buvo nušauti du partizanai - Petras Sližauskas - Arūnas ir Jonas Savičius - Uranas [prisistatinėjo Žukausko pavarde]. Po Atgimimo žuvusiųjų broliai Kazimieras Savičius ir Bronius Sližauskas partizanų žūties vietoje pastatė paminklą.

Partizanų ryšininkė Aldona Sabaitytė Vilutienė – Neužmirštuolė, Viltis, pažinojusi abu žuvusius partizanus prisimena:
„1948 01 23 vakarą ėjo trise. Jiems reikėjo pereiti Valčiuvos upelį. Nežinia ar stribai pasalavo perėjimo vietoj, ar grįžo girti iš gretimo kaimo banditų, ieškoję spintose, stalčiuose, ant aukšto, kur žmonės laikydavo rūkytą mėsą. Jiems gerai buvo matyti iš po Valčiuvos krūmų plynu lauku einančius partizanus. Ta naktis buvo šviesi, žvaigždėta ir šalta. Žilvitis atsiliko ir, pradėjus stribams šaudyti, pabėgo. Uraną pakirto pirmos kulkos, o Arūnas sužeistas dar bėgo, bet, matyt, baigiantis jėgoms, susisprogdino.
Niekinti buvo Marijampolėje prie Vytauto parko, Bagdono namo kieme Ten buvo įsikūrusi MGB būstinė. Po poros dienų išvežė ir užkasė pašešupio žvyrduobėse“.

Sližauskas Petras – Arūnas, Šturmas. Gimė 1929 m. Marijampolėje. Baigė 3 Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos klases. Buvo Marijampolės rezervinio Vytenio būrio narys, slapyvardžiu Šturmas. Nuo 1946 m. pavasario – Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Nuo 1947 m. pradžios – Geležinio Vilko rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Metų pabaigoje paskirtas rinktinės būrio vadu.
Jonas Savičius – Uranas. Gimė 1926-10-27 Marijampolės vlsč., Naujamiesčio k. 1946 m. suėmus brolį Kazimierą, Jonas įstojo į Kauno amatų mokyklą, bet ir ten jį, partizano brolį, sekė. 1947 m. pabaigoje jis sugrįžo į Marijampolę. Gal spalio mėnesį įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 54 kuopos l būrį. Aldona Vilutienė prisimena: „Gerai atsimenu, kai vieną 1947 m. rudenio vėlų vakarą pas mus užėjo 4 partizanai: vienas nepažįstamas. Gintaras pristatė: Jonas Žukauskas – Uranas. Atėjom pasitikti ir vedamės į būrį. Naujokas buvo liūdnas, mažai kalbėjo, sakė, kad jo brolis suimtas, o artimieji ištremti 1946 vasario 18 d. Motina tuoj tremtyje mirė. Pavakarieniavę, vyrai išėjo. Uranas labai slėpė savo pavardę. Jis buvo ne Žukauskas, o Jonas Savičius.“
Išeidamas kovoti už Tėvynės laisvę, Uranas parašė artimiesiems į Sibirą laišką, kuriame rašo, kad kitos išeities nėra ir jis perima (išeina partizanaut) brolio Kazimiero tarnybą. Slapyvardį pasirinko taip pat brolio - Uranas.

Šie įvykiai aprašyti ir Justino Sajausko miniatiūrų romane „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) ir naujausioje šio romano versijoje „Ten, už lango“ (2022):
GELEŽINIAI
Šio kaimo laukuose Sasnavos stribai surengė pasalą, į kurią pateko Uranas, Žilvitis ir Arūnas.
–Laikykitės!- šūktelėjo Arūnas, bet greitai krito priešo kulkų pakirstas. Stribai slėpėsi už dviejų galingų medžių, o vyrukai ėjo atviru lauku.
Žilvitis tamsoje pasislėpė, o Uranas susisprogdino.
Žuvusiųjų kūnus pasalautojai nuvežė į Marijampolę, į Bagdono namo kiemą; mūšio lauke liko tik pusė susisprogdinusio partizano galvos.
Stribų darbą baigė šuo: nustvėrė žmogaus galvą ir nusitempė ją į kaimą po Žolynų klėtim.
MARIJAMPOLĖ
Įvertę į vežimą, stribai braškina Marijampolėn prie Sasnavos [Geležinių k. prie Baraginės] žuvusius Arūną ir Uraną. Ties miesto stadionu vežimas pasuka į pakelę ir sustoja. „Gynėjai“ iššoka iš ratų ir puola plėšti nuo žuvusiųjų rūbus ir batus.
Grobio dalybos šiek tiek užtruko: du kovotojai susipešė dėl Arūno batų.
MARIJAMPOLĖ
Keturiasdešimt aštuntųjų žiemą Bagdono namo kieme padrebiamas Sasnavos apylinkėse žuvęs Arūnas. Jo brolis tuo metu gesina Marijampolės gaisrus.
Sinkevičius, gaisrininkų vyresnysis – partizano broliui:
–Eik, pažiūrėk į savo brolelį!
–O kur aš turiu tą brolelį! – randa jėgų paprieštarauti Sližauskas. Ir neina.
MARIJAMPOLĖ
Iš pažįstamų saugumiečių patyręs, kad nušautas vieno jo darbuotojo brolis - partizanas, gaisrininkų vyresnysis kaipmat susirado Sližauską: tavo brolis nušautas, parvežtas, eik pažiūrėti...
–Labai norėjau pažiūrėti Sližauskui į akis, kai jis pamatys negyvą brolį, - vėliau pakomentavo savo paslaugumą klasiniam priešui Sinkevičius