Pilkas pastatas P.Vaičaičio gatvėje, pažymėtas 16 numeriu, daugumai vyresniosios kartos marijampoliečių žinomas kaip žymaus visuomenės veikėjo advokato Andriaus Bulotos (1872-1941) namas, kuriame gyveno ir mirė Žemaitė. O kaip yra iš tiesų?
Medinis, vieno aukšto, su mansarda, apkaltas medinėmis lentelėmis namas pastatytas XIX a. pab. – XX a. pradž. namą įsigijo Bulotai. Vieni šaltiniai teigia, kad šį namą Bulotai nusipirko 1917 m., kiti – kad tai įvyko 1925 m. Ir greičiausiai teisūs pastarieji, mat 1917–1918 m. data gali būti siejama tik su Bulotams priklausiusiu namu Kęstučio g., kuris 1941 m. buvo subombarduotas. Nuo 1940 m. pastate P. Vaičaičio gatvėje buvo įkurdinamos įvairios įstaigos ir organizacijos. 1981–1983 m. šiame pastate veikė Kapsuko centrinės bibliotekos komplektavimo skyrius. 1984 m. prie namo pietinės dalies pristatytas mūrinis, baltų plytų priestatas. Šiuo metu dalyje pastato glaudžiasi Lietuvos atsargos karininkų Marijampolės skyrius.
O dabar apie tai, kaip gimė legenda, kad šiame name gyveno, mirė ir į paskutinę kelionę buvo palydėta rašytoja Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė). Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Teritorijų planavimo skyriaus Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte apie šį pastatą rašoma: „1917 m. name apsigyveno A. Bulota ir vertėsi advokato praktika“. Tačiau daugybė šaltinių ir istoriko B. Mašalaičio tyrinėjimai įrodo, jog Bulotai Marijampolėje, Kęstučio g. apsigyveno tik apie 1918 m. Ten pat sugrįžusi iš Amerikos apsigyveno ir 1921-12-07 mirė Žemaitė. Šį faktą liudija oficialus nekrologas bei jos laidotuvėse dalyvavęs Juozas Tumas-Vaižgantas teigęs, jog Žemaitė buvo pašarvota Kęstučio gatvėje. Kad Žemaitė gali būti susijusi su namu P. Vaičaičio gatvėje, paneigia ir B. Mašalaičio surastas faktas, jog ši pastatą Bulota įsigijo tik 1925 m. Prasidėjus Atgimimui miesto inteligentija siekė, kad ant pastato atsirastų atminimo lenta bylojanti, jog šiame pastate gyveno ir mirė Lietuvių literatūros klasikė. Gaila, bet faktai ir Antrasis pasaulinis karas sužlugdė marijampoliečių viltis turėti pastatą siejamą su Žemaitės vardu. Tačiau marijampoliečiai turi retą galimybę kada tik panorėję aplankyti Žemaitės kapą senosiose miesto kapinėse (Armino g.) ir kuklų namelį P. Vaičaičio gatvėje, saugantį atminimą žmogaus, kuris globojo rašytoją paskutiniais jos gyvenimo metais, buvo prie jos mirties valandą ir palydėjo į paskutinę kelionę, rūpinosi jos raštų leidimu ir atminimo įamžinimu.
Tačiau šį pastatą mes galime drąsiai sieti su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Šiame name pas Bulotus ji tikrai lankėsi. Faktą patvirtina Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma, apie 1930 m. daryta fotografija, kurioje prie namo vartų įamžinti Aleksandra Bulotienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Andrius Bulota.