1866 m. pastatyta Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia yra paprastas, tačiau monumentaliai atrodantis regioninės reikšmės architektūros paveldo objektas, kuris kartu su kitais pastatais sudaro vientisą neogotikos statinių kompleksą.
Istorija
Pasak Jono Totoraičio, Šunskai yra viena iš vėliausiai įsikūrusių kaimų. Seniausiuose dokumentuose vietovė vadinama Šumsku, XIX a. pabaigos dokumentuose – Šumskais, o šiandieninis pavadinimas užsitvirtina XX a. pirmoje pusėje. Manoma, kad jau XVIII a. antroje pusėje Šunskų kapinėse stovėjo koplyčia. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad kapinės ir koplyčia jau buvę 1710 m. 1785 m. buvo pastatyta klebonija, todėl čia galėjo nuolat gyventi arba reguliariai lankytis vietovę aptarnaujantis kunigas.
1795 m. pastatyta pirmoji akmens mūro bažnyčia. Manoma, kad bažnyčios statybos pradžia siekia dar LDK laikus. Sukurta Šunskų filija priklausė Vilkaviškio parapijai Vilniaus vyskupijos sudėtyje. Tik 1798 m. Užnemunė patenka į naujos Vygrių vyskupijos jurisdikciją. Bažnyčia, nors ir nebuvo labai didinga, tačiau pagal jos inventoriaus aprašymus nebuvo ir visiškai vargana. Buvo 18,35 metrų ilgio, turėjo tris altorius. Pastačius bažnyčią, kleboniją ir kitus pastatus apie 1803 m. pastatytas dar vienas namas, pritaikytas gyventi kitam kunigui. Laikui bėgant, senoji iš lauko akmenų, „paprastai, netikusiai, be jokios gražesnės išvaizdos“ bažnyčia pradėjo griūti.
1859 m. į Šunskus atkeltas kunigas Jurgis Kudirka pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. Bažnyčia pradėta statyti 1863 m., pabaigta 1866 m.. Apie tai byloja akmenyje iškalta data. Nors nemažai šaltinių teigia, kad bažnyčia pastatyta 1865 m. Naujoji bažnyčia konsekruota 1867 m. rugsėjo 24 d.. Jai suteiktas Šv. Marijos Magdalenos titulas. Ilgą laiką Šunskai turėjo Vilkaviškio filijos statusą, o klebonas buvo tik administratorius, turėjęs Vilkaviškio vikaro pareigas. XX a. pradžioje Šunskų bažnyčia ir jai priklausantys kaimai vys. Antano Karoso patvarkymu tampa savarankiška parapija. Oficialaus tai liudijančio dokumento neišliko. Šunskų parapijos byla pradėta tik 1947 m.
Tarpukariu nusistovėjusį neramų Šunskų parapijos žmonių gyvenimą sudrumstė pirmoji sovietų okupacija ir II-asis pasaulinis karas ir vėl sugrįžusi sovietų valdžia. 1944 m. iš sugriauto Vilkaviškio, vengdamas represijų, į Šunskus atvyksta Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas ir apsigyvena parapijos klebonijoje. Dvejiems metams į Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią perkeliamas Vilkaviškio vyskupijos administratoriaus sostas. Parapija tampa žinoma visoje vyskupijoje. 1946 m. vyskupas išsikelia į Marijampolę.
Sovietinės valdžios persekiojimų neišvengė nei bažnyčia, nei žmonės. Tremtys, antisovietinis pasipriešinimas ištuštino Šunskų apylinkių sodybas, kunigams visokiais būdais buvo trukdoma atlikti savo pareigas. Tačiau per ilgus sovietinės okupacijos metus išliko ir žmonės, ir bažnyčia, ir parapija.
Ir nors pastaruoju metu parapijoje gerokai sumažėjo gyventojų, miestelyje nebeliko mokyklos, visgi tiek religinis, tiek kultūrinis gyvenimas yra aktyvus.
Šiuo metu Šunskų parapijai priklauso šie kaimai: Ašmonai, Baltrakis, Bebrininkai, Dabravolė, Dielinė, Domeikai, Grybinė, Gustabūdis, Karužai, Kazliškiai, Kupčiškiai, Kupreliškiai, Lapanka, Marciniškiai, Obelinė, Oželiai, Pančekiai, Paršeliai, Piliakalniai, Piliūnai, Popiliakalnis, Ramoniškiai, Strielčiškiai, Sarakai, Šunskai mstl., Talkiškės, Tursučiai, Užbaliai, Vekeriotiškė, Viktorinė, Vladiškiai, Žiūriai, ir Žvirgždaičiai.
Architektūra
Bažnyčia stovi gyvenvietės centre lygioje vietoje, prie gatvės. Nedidelį stačiakampį šventorių visu perimetru juosia ažūrinė ir ištisinio mūro tvora su keturiomis koplyčiomis šventoriaus kampuose ir centriniais trijų angų vartais į šventorių.
Bažnyčia sumūryta iš lauko akmenų ir plytų. Ji palyginti nedidelė, vienos navos. Presbiterijos užsibaigia trisiene apside. Pagrindiniame fasade į priekį išsišauna dvitarpsnis kvadratinis bokštas. Jo apatinėje dalyje yra stambus smailiaarkis portalas ir apskritas langas-rozetė. Viršutinė bokšto dalis su nusklembtomis kertėmis siauresnis už apatinį. Bokšto sienas skaido didelės smailiaarkės varpų angos, viršutinėje – piramidinis stogas su kryžiumi. Fasaduose, šalia smailiaarkių ir portalų, laiptuotų kontraforsų ir pinaklių, panaudotos mentės, horizontalios juostos, platūs smulkiai profiliuoti karnizai.
Vientisą vidaus erdvę dengia lygios lubos, palubę remia daugelio traukių karnizas. Žemesnė už navą presbiterija atskirta smailėjančia triumfo arka. Vargonų chorą laiko graži smailiaarkė arkada. Bažnyčioje yra trys mediniai baroko formų, ornamentiniais drožiniais papuošti altoriai ir vargonų prospektas.
Šunskų parapijoje dirbę ir rezidavę kunigai:
Stanislovas Stadalnykas (1795-1814), Anupras Čerskis (1814-1819), Martynas Sinkevičius (1819-1825), Hipolitas Katinevičius (1822-1823), Jeronimas Geištoras (1823-1824), J. Antanovski, Severinas Jekelaitis (1826-1837), Jonas Burdulevičius (1837-1838), Vincas Bebrinykas (1838-1859), Tomas Gegužinskas (? – 1859)vienuolis marijonas, Jurgis Kudirka (1859-1868), Simonas Varkala (1859-1861, 1875-1892), Juozas Mickevičius (1861-1863), Vincas Akelis (1863-1868, 1868-1872), Simonas Kudirka (1869-1875), Bonaventūras Kudirka (prieš 1773-1875), Jonas Dumčius (1873), Jurgis Žioba (1873-1875), Silvestras Leonavičius (1875-1876), Liudvikas Bendoravičius (1876-1880), Juozas Jasinskas (1880-1884), Kazimieras Kulboka (1884-1888), Vincas Jurgilas (1888-1890), Dominykas Švedas(1890-1896), Vincas Natkevičius (1893-1935), Pranas Jakštys (1896-1899), Jonas Baltrušaitis (1901-1902), Juozas Volungevičius (1900-1901), Aleksandras Česnevičius (19012-1906), Jonas Totoraitis (1906-1910), Klemencas Anskaitis (1910-1912), Vincas Kudirka (1912-1913), Mykolas Brundza (1914-1915), Pranciškus Sendzikas (1915-1918), Jonas Starkus (1918-1920), Jonas Valaitis (1920-1921), Vincas Ambraziejus (1921-1948), Povilas Jakulevičius (1933-1938), Petras Bagdonas (1936-1937), Albinas Bielskus (1938-1941), Jonas Smilgius (1939-1941), Jonas Rusinas (1941), Jonas Čeponis (1941-1943), Augustinas Pečiulis (1943-1945), Juozas Statkevičius (1945-1946), Anastazas Sabastonis (1941-1943), vyskupas Antanas Karosas (1944-1946), Vincas Vizgirda vyskupijos kancleris (1944-1946), Vincas Bartuška (1945), Juozas Valiukevičius, Petras Bagdonas, Juozas Pilypaitis, Petras Dumbliauskas, Vytautas Butkus, Juozas Konstantinas Matulaitis, Deimantas Brogys...