Gatvė Marijampolės senamiestyje. Išeina šiaurės kryptimi iš Bažnyčios gatvės, eina pro Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, Marijonų vienuolyno ir gimnazijos kompleksus, vakaruose atsiremia į Šešupę. Gatvės ilgis 0,222 km.
Viena seniausių miesto gatvių formavosi Marijonų vienuolijai priklausiusioje teritorijoje.
1782 m. Prienų seniūnijos inventoriuje neaprašytos Marijonų jurisdikcijai priklausę gatvės. Kada tiksliai susiformavo Bažnyčios skersgatvis (J. Bendoriaus gatvė), duomenų neturime.
1866 m. vienuolyno teritorijos ir pastatų plane matome gatvę, einančią šiaurės kryptimi pro bažnyčią bei vienuolyno rytiniu pakraščiu.
1869 m. parengtame miesto reguliavimo projekte bei vėlesnėje (1884 m.) kopijoje randame pavaizduotą Bažnyčios skersgatvį (zaulek Koscielny) , kuris išeina šiaurės kryptimi iš Bažnyčios gatvės, ties vienuolyno kompleksu suka į rytus ir dar kartą šiaurės kryptimi link Šešupės.
1873, 1903, 1924, 1941 m. planuose gatvė vaizduojama daug trumpesnė.
1920-01-27 Bažnyčios skersgatviui paliktas Bažnyčios skersgatvio pavadinimas.
1929-04-06 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento patvirtintame dokumente aptinkame, jog Bažnyčios skersgatvis pavadintas A. Chmieliausko gatve. Tačiau tai akivaizdi spausdinimo klaida, nes iš sąrašo dingo Kapų gatvė, kuriai 1929-01-08 gyventojų prašymu buvo suteiktas A. Chmieliausko vardas.
1946 m. miesto gatvių sąraše Bažnyčios skersgatvio nėra. Greičiausiai dėl ideologinių sumetimų skersgatvis vardo neturėjo.
1958-01-30 gatvė, išeinanti iš Laisvės gatvės, pavadinta Internato gatve.
1988-05-11 Internato gatvė pavadinta J. Bendoriaus vardu.
Jonas Bendorius (1889-08-15 Skaisčių k., Liubavo, vlsč., Marijampolės aps. – 1954-06-27 Palanga]– kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas. 1910-07-17 d. kartu su Albinu Iešmantu Marijampolėje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“, 1912 – 1920 m. dirbo Marijampolėje vargonininku, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A.Iešmantu ir M.Gustaičiu įkūrė muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas (1913 – 1920), vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ chorams. /VL. T.3. – P. 47./