Tai pagrindinė (centrinė) miesto aikštė, užgimusi, augusi ir kitusi kartu su miestu. Šiauriniu aikštės pakraščiu rytų kryptimi eina Vilkaviškio gatvė, iš rytinio aikštės šono išeina J. Dailidės ir Gedimino gatvės, iš pietinio – Kęstučio ir Vytauto, iš vakarinio – du pėsčiųjų takai, menantys dvi čia kažkada buvusias gatves: Šešupės (šiaurėje) ir Piliečių (pietuose).
XVI-XVII a. – vietovė vystėsi pagal savaime susiklosčiusį radialinį planą su trikampe aikšte.
Po 1765 m. gaisro gyvenvietė pertvarkyta pagal stačiakampį planą.
1782 m. Prienų seniūnijos inventoriuje aprašyta keturkampė Turgaus aikštė.
1795-1800 m. ir 1808 m. Naujosios Prūsijos žemėlapių miesto schemose pavaizduota miestelio centre esanti keturkampė aikštė.
1834, 1843, 1884, 1903 m. planuose aikštė vadinama tiesiog Turgumi (Rynek) arba Turgaus aikšte (Торговая плошчадь). XIX a. po gaisrų, kilusių 1815, 1868 ir 1894 m., aikštė kelis kartus pertvarkoma, tai atsispindi to meto planuose.
XIX a. antroje pusėje mieste suprojektuotos dvi prekybai skirtos aikštės, todėl (XX a. pradžioje) aikštė pradėta vadinti Senosios rinkos aikšte.
1920-01-27 Senosios rinkos aikštė pavadinta Piliečių aikšte.
1927 m. aikštė pavadinta J. Basanavičiaus vardu.
1929-04-04 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas patvirtino Marijampolės gatvių sąrašą, jame Senosios rinkos aikštė pavadinta J. Basanavičiaus aikšte.
1952-11-27 J. Basanavičiaus aikštė pavadinta K. Požėlos aikšte.
1989-02-09 aikštei sugrąžintas J. Basanavičiaus vardas.
Jonas Basanavičius (1851-11-23 Ožkabalių k., Bartninkų vlsč., Vilkaviškio aps. – 1927-02-16 Vilnius) – tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas, tautosakininkas, antropologas, publicistas, lietuvių tautos patriarchas. Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos universiteto garbės narys, profesorius, Bulgarijos Mokslų akademijos narys, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. /VLE. T.2. – P. 690-691./
Basanavičius Jonas
