Vakaruose gatvę riboja Bažnyčios ir Vytauto gatvių sankirta, rytuose – V. Kudirkos gatvė. Gatvės ilgis 0,332 km.
A. Miškinio miesto plano schemoje, parengtoje pagal 1782 m. inventorių, matome iš Vilniaus gatvės vakarų kryptimi link bažnyčios išeinančią gatvę.
1795-1800 m. Naujosios Prūsijos žemėlapio miesto schemoje pavaizduota dabartinės Laisvės gatvės pirmtakė.
1844 m. miesto pietinės dalies plane gatvė vadinama Šonine gatve (Uboczna ulica).
1834-1844 m. suvestiname tikrosios būklės plane (parengė A. Miškinis) gatvė vadinama Linksmąja gatve.
1869 m. miesto reguliavimo projekte bei 1884 ir 1903 m. planuose gatvė vadinama Turgaus skersgatviu (Targowy zaulek, Торговый переулок). Kai kuriuose to meto planuose, vakaruose gatvė prasideda ne nuo Varšuvos (Vytauto) gatvės, bet nuo Vilniaus (Kęstučio) gatvės.
1903-1905 m. gatvė jau buvo vadinama Žuvinės gatve. Yra išlikusi fotografija su Prezidento K. Griniaus įrašu.
1920-01-27 Žuvinės gatvė pavadinta Laisvės gatve.
1949-04-04 Bažnyčios gatvė tampa Laisvės gatvės tęsiniu.
1991-03-20 vakarinei Laisvės gatvės daliai sugrąžintas senasis Bažnyčios gatvės pavadinimas.