Dabar tai P. Vaičaičio gatvė.
1869 m., po gaisro, parengtas ir patvirtintas mieto reguliavimo projektas. Pietine miesto riba, nuo Šešupės iki Lauko (Žemaitės) gatvės, buvo suprojektuota Kalvarijos gatvė (Калварийская улитца, ulica Kalwarny spad).
1903 m. plane Kalvarijos vardu vadinama tik gatvės atkarpa į rytus nuo Varšuvos (Vytauto) gatvės.
1920-01-27 Kalvarijos gatvė pavadinta P. Vaičaičio gatve.
Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, Šešupės slėnyje ir terasose. Nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir herbą. 1715 m. Kalvarija gavo savivaldos teisę, o 1791 m. – miesto teises.