Vakaruose gatvę riboja Vilkaviškio, rytuose – V. Kudirkos gatvės. Gatvės ilgis 0,272 km.
Po 1765 m. gaisro miestelį pertvarkant pagal stačiakampį planą, turėjo būti suplanuota Lauko (J. Dailidės) gatvė, tik, dėl nepalankių žmonėms kurtis sąlygų, ji ilgai buvo neužstatyta.
1834 ir 1835 m. šiaurinės miesto dalies planuose pavaizduota gatvė, išeinanti iš aikštės šiaurės rytų kampo rytų kryptimi.
1843 m. šiaurinės miesto dalies plane pirmą kartą užfiksuotas Lauko gatvės (ulica Polowa) pavadinimas.
1869 m. reguliavimo projekte bei 1873, 1884, 1903 m. planuose gatvė vadinama Stalių gatve arba skersgatviu (Столярная улитца, Stolarny zaulek).
Kada gatvė pavadinta lietuvišku „Dailidžių“ vardu, informacijos neturime.
1920-01-27 Dailidžių skersgatviui paliktas senasis pavadinimas.
1928-12-20 ir 1929-01-08 Dailidžių gatvė pavadinta Dailidės vardu, nes dvi gatvės panašiais pavadinimais (Dailidės ir Dailidžių) klaidina gyventojus. Ši gatvė ilgą laiką buvo vadinama skersgatviu.
1929-04-06 Dailidžių skersgatvis pavadintas Dailidės gatve.
1949-04-04 Dailidės gatvei paliktas senasis pavadinimas.
1950-1989 m. rinkimų apylinkių sąrašuose gatvė buvo vadinama Dailidės gatve.
1991 m. rinkimų apylinkių sąrašuose gatvė vadinama Dailidžių gatve.
1991-01-23 Dailidžių gatvė pavadinta Jono Dailidės gatve.
Jonas Dailidė – diakonas, pedagogas. 1916 m. paskirtas atsikuriančios Marijampolės gimnazijos vedėju. Kilus konfliktui tarp gimnazijos mokytojų ir vokiečių tautybės inspektoriaus, J. Dailidė buvo suimtas ir išvežtas į belaisvių stovyklą Cellėje (Vokietija). 1918 m. paleistas iš lagerio emigravo į Rusiją, vėliau sugrįžo į Lietuvą. Lageryje iškankintas ir ligų palaužtas mirė Vilniuje. /Naujasis kelias. – 1991, vas.1, Nr. 22, p. 3/