Šešupė yra trečiasis pagal ilgį (298 km) ir ketvirtasis pagal maitinančio baseino plotą (6 105 km2) Nemuno intakas, įtekantis į jį iš kairės, 85 km iki jo žiočių . Upė teka per senąsias jotvingių žemes (apie tai byloja išlikę hidronimai: Jotija, Jotupis, Kirsna, Sasna). Dabar Lietuvoje yra 80 % (4 899 km2) jos baseino ploto ir 53 % (158 km) vagos ilgio. Šešupės aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km2) – Lenkijoje, 51,2 km teka Lietuvos-Rusijos siena, vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km2) – Rusijoje.
1873 m. Kvietiškio dvaro žemėje į pietus nuo miesto ribos ant Šešupės kranto pradėta projektuoti karinį miestelį. Pirmieji pastatai čia pastatyti jau 1880 m. Statybos ypač sparčiai vystėsi apie 1888 - 1890 metus. Tada šioje teritorijoje pritaikyta statyti pagal tipinius projektus keliolika 5-ajai statybos brigadai numatytų pastatų: pirtis ir kepykla, kanceliarija ir hauptvachta, dirbtuvės ir nerikiuotės dalinio patalpos, mokymo pastatas, valgykla ir virtuvė, kareivinės. Visi pastatai vienaaukščiai.